Helena su vyru nusiperka buvusią ūkininko sodybą ir įkuria viešbutį. Išsipildo sena jos svajonė. Tačiau Helenos santuoka ima byrėti ir netrukus virsta skyrybomis. Jai lieka viešbutis, sudužęs gyvenimas ir nelaiminga paauglė dukra.
Finansininkas Andersas, sėkmingai kopiantis į karjeros viršūnę, susikrovęs didžiulį turtą, staiga pajunta gyvenimo beprasmybę.
Senis Verneris gyvena miške, kaimo žmonės jį laiko keistuoliu, atsiskyrėliu, jo požiūris į gyvenimą daugeliui atrodo nesuprantamas. Tačiau ir Helenai, ir Andersui jis atveria akis – kiekvienas jų gali pasirinkti kitą gyvenimo kelią...
Kas sukelia mūsų pyktį, prietarus, neapykantą, šykštumą, pavydą? Kurdama šį romaną garsi švedų rašytoja Karina Alvtegen lankė psichologijos kursus, ypač domėjosi žmogaus mąstymu. Pasak rašytojos: „Kiek žmonių, tiek ir tikrovės sampratų. Bet koks vertinimas ribotas, o kartais net klaidingas, visus potyrius mes filtruojam per savo patirtį.“
Ko gero, stulbinantis Alvtegen pasakotojos talentas paveldėtas iš jos giminaitės Astridos Lindgren – jai vienai pirmųjų Alvtegen patikėjo savo kūrybos paslaptį. Autorės romanai išversti į 30 pasaulio kalbų. Literatūros mėgėjai, sako, kad „Alvtegen puslapiai verčiasi patys“. Lietuvių skaitytojams šis rašytoja jau puikiai pažįstama – lietuviškai išleisti jos romanai Dingusi, Kaltė, Išdavystė, Gėda, Šešėlis.
Dar viena Alvtegen knyga, dar viena dramatiška istorija. Labai tikroviška, pasakojanti apie kelių žmonių kasdieniškai nekasdieniškus gyvenimus. Turtuolio praradusio gyvenimo tikslą, išsiskyrusios motinos, jos dukros, įkyrios kaimynės ir vietinio keistuolio. Aš pats retai žiūriu melodraminius filmus ar serialus, bet paskaityti vieną kitą knygą nevengiu. Alvtegen puiki rašytoja, meistriškai pateikianti žmonių psichologiją ir gyvenimiškus vargus. Tokios knygos verčia susimąstyti, tokios knygos parodo, kad kiekvienas mes tempiame savo ar kitų mums prikrautą bagažą. Labai tiksliai anotacijoje pastebėta, kad Alvtegen knygos skaitosi pačios. Čia dialogų beveik nėra, daug galvosenos ir minčių, bet net nepastebi, kaip knyga pati persiskaito. Ne detektyvas, bet man patiko.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą