Puiki amerikiečių rašytojo knyga, pasakojanti apie dinozaurų atkūrimą ir Juros periodo parko sukūrimą tolimoje ir negyvenamoje saloje, tragiškus ir kraupius įvykius, kurie atsitinka dinozaurams ištrūkus į laisvę. Pagal šią knygą sukurtas pagarsėjęs Spilbergo filmas.
„Jūros periodo parke“ Maiklas Kraitonas mus kviečia susipažinti su dar vienu jo technotrileriu. Ekscentriškas turtuolis įkalba keletą mokslininkų ir istorikų atvykti į salą Isla Nublar esančią kažkur Kosta Rikoje. Čia jis kartu su šūsniu mokslininku įkūrė paslaptingą zoologijos parką. Atvykėliai turi įvertinti parką prieš atidarant jį publikai. Tačiau atsitinka kažkas netikėto... Detaliau siužetą aptarinėti nėra prasmės, nes, turbūt, daugelis iš mūsų esame matę 1993 metais Spilbergo pastatytą filmą, tad minėti, kad saloje mokslininkai klonavo dinozaurus, ir kad viskas pakryps į blogąją pusę, nebūtina. Man atrodo daug svarbiau pasakyti, kad knyga yra ne ką prastesnė nei filmas. Tai viena iš labiausiai jaudinančių, vaizduotę įaudrinančių ir baisiai tikroviškų knygų pasaulyje. Parašyta labai įtikinamai, tad sakyti, kad „taip nebūna“, paprasčiausiai neapsiverčia liežuvis. Kraitonas ne tik įtikina, kad klonuojant dinozaurus trūks DND grandinės sekų ir kad jas reikės „prilipdyti“ patiems, bet ir kad klonuoti dinozaurai nebus prisitaikę prie šių dienų saulės, oro, maisto ir mikrobų, dėl ko dažnai sirgs ir net dvės. Knygoje tikroviškai pavaizduotas ir visai automatizuotas zoologijos sodas, kur gyvūnai šeriami ir prižiūrimi vien tik mygtukų paspaudimais. Man patiko gan lėta knygos įžanga, kur pradedama kalbėti nuo to, kaip kažkur centrinėje Amerikoje vietinius gyventojus puldinėja niekur anksčiau nematyti driežai, ar kad į vietinę kliniką atgabenamas iš salos, neva, buldozerio sudraskytas darbuotojas. Rašytojas tarsi paruošia mus tam, kas laukia knygos priešakyje. O laukia išties nemažai. Tai ir netikėtas dinozaurų populiacijos padidėjimas, ir išdavystė, ir audra, ir dinozaurų puolimas, ir dar daug viso kito. Knyga išties labai įdomi, bet turi vieną nedidelį minusą – tai pats pasakojimas knygos forma. Norint visapusiškai pasinerti į kūrinį reikia nors minimaliai gaudytis dinozaurų pavadinimuose ir išvaizdoje, tad prieš skaitant knygą siūlyčiau šiek tiek tuo pasidomėti. Manau, filme, kuomet matai dinozaurus vizualiai, labiau perteikiamas kūrinys. Knyga parašyta gan seniai, 1990 metais, tad būtų iš ties įdomu sužinoti, ką apie ją galvoja šiandienos mokslininkai ir ar jie pritartų įdėjai, kad įmanoma klonuoti dinozaurus ir ar to reikia? O ką Jūs manote? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose. Na o dabar beliko tik sulaukti naujojo filmo...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą