„Potvynis“ ~ Cilla ir Rolf Börjlind

„Potvynis“ (Cilla ir Rolf Börjlind, 2014 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

1987 metų vasaros mėnesienoje Nordkosterio įlankoje įvykdoma žiauri žmogžudystė. Auka – jauna nėščia moteris. Pradėjęs tirti bylą detektyvas Tomas Stiltonas neturi už ko užsikabinti. Aukos tapatybė nenustatyta. Motyvas nežinomas. Žudikas nepaliko jokių pėdsakų. Nepaisant didelių pastangų byla lieka neišaiškinta.

Po dvidešimties metų Stokholme žiauriai sumušami benamiai. Pasikartojančius užpuolimus smurtautojai filmuoja ir skelbia internete, o tai sukelia didžiulį visuomenės pasipiktinimą.

2011 metais Olivija Rioning baigia trečią Policijos kolegijos kursą. Ji yra prieš kelis metus mirusio žmogžudysčių skyriaus detektyvo Arnės Rioningo duktė. Prieš atostogas būsimieji policininkai namų darbų gauna po vieną beviltišką seną bylą. Olivija pasirenka aiškintis Nordkosterio nusikaltimą. Bylos medžiaga iškelia daug klausimų, į kuriuos galėtų atsakyti tik Tomas Stiltonas. Vienintelė problema – jis dingęs. Išėjo iš policijos. Niekas nežino, kur išvykęs. Olivijai nieko kito nelieka, kaip tik jį surasti...

Viename iš apleistų Švedijos salų krantų, naktinio potvynio metu, grupelė nepažįstamųjų nuskandina nėščią moterį. Nusikaltėlių taip ir nerado, mat pritrūko įkalčių. Po dvidešimties metų, kita jauna moteris vardu Olivija Rioning, trečio semestro Policijos kolegijos studentė, susidomi šiuo paslaptingu įvykiu. Tačiau tai ne vien tik atsitiktinumas – studentės tėvas, taip pat policininkas, kažkada domėjosi šiuo atveju. Tačiau Olivija net giliausiame sapne negalėjo įsivaizduoti, kaip glaudžiai siejasi seniai praėję įvykiai su dabartimi, įskaitant ir jos gyvenimu. Praeitis užvaldo Oliviją visai kaip potvynio banga...

Taigi kaip supratote, knygoje nagrinėjamas dvidešimties metų senumo nusikaltimas. Tai, kad tiriama sena, byla skandinavų literatūroje nėra kažkas nauja ir yra gan dažnai naudojama. Prisiminkime ir populiariąją „Mergina su drakono tatuiruote“. Čia randame ir daugiau panašumų su minima knyga. Joje taip pat veikia du tyrėjai. Kolegijos studentė ir buvęs policininkas.

Olivija Rioning, 23 metų mergina, besimokanti trečią semestrą Policijos kolegijoje. Ji vairuoja baltutėlį mustangą, mėgsta patraukti kitus už liežuvio, nebijo pasakyti tiesos, mėgsta laisvę ir vienatvę. Jos tėvas buvo vyresnysis inspektorius detektyvas, dabar, deja, miręs nuo vėžio. Taigi dukra tęsia tėvo profesiją. Tomas Stiltonas – buvęs policijos detektyvas dabar tapęs benamiu, išsiskyręs ir kamuojamas psichozės priepuolių, nerimo ir isterijų, dėl kurių net buvo atsidūręs psichiatrinėje ligoninėje.

Knygos centrinė byla – nėščios merginos paskandinimas. Tačiau čia atrandame ir šalutinių veiksmo linijų: mieste puldinėjami benamiai, šantažuojamas vienas įtakingas knygos veikėjas.

Kaip ir daugumoje skandinaviškų detektyvų, veiksmas čia plėtojamas gan lėtai. Mergina daugiau spėlionėmis bando įveikti vasaros atostogoms jai paskirtą užduotį ir tas mėgėjiškas tyrimas gali daugelį suerzinti. Kiek įdomiau pasidaro, kai į tyrimą įsitraukia buvęs policininkas.

Vienas iš labiausiai patraukusių knygos elementų, tai aplinka. Knygoje vaizduojamas šiek tiek kitoks Švedijos kraštovaizdis. Salos, paplūdimiai, miesto tuneliai ir pan., o ne vien pilkas Geteborgas ar Stokholmas. Taip pat dalis veiksmo vyksta užsienyje, Kosta Rikoje.

Knygoje skaitytojo dėmesį bandoma nukreipti į rimtas ir aktualias šalies problemas. Vienas jų, tai valkataujantys asmenys. Čia jiems skirta išties daug dėmesio, juolab, kad vienas pagrindinių knygos veikėjų taip pat benamis. Nepamirštama ir prostitucijos tema.

Prie knygos minusų priskirčiau veikėjų gausumą, kas gali erzinti mėgstančius skaityti tik savaitgaliais, mat gali būti kiek painu susigaudyti. Taip pat pagrindiniai veikėjai man pasirodė nelabai įdomūs. Studentė ir benamis. Įdomus duetas, bet praktikoje nelabai pasiteisinantis. Laimei, nuo jų bent jau nedvelkė melancholija, kaip Heningo Mankelio knygose. Labiausiai man patiko Audines personažas, neieškantis žodžio kišenėje. Tiesa, minimas personažas yra narkomanas.

Knygos pabaiga gan netikėta, tačiau nelabai tikroviška.

Iš tikrųjų taupantiems pasiūlyčiau palaukti geros nuolaidos, o konkrečiai nesidomintiems skandinaviška literatūra ar detektyvais, galbūt, pagalvoti, kur pinigus išleisti naudingiau.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.