„The Simple Art of Murder“ (Raymond Chandler, 1988 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.
Prefaced by the famous Atlantic Monthly essay of the same name, in which he argues the virtues of the hard-boiled detective novel, this collection mostly drawn from stories he wrote for the pulps demonstrates Chandler’s imaginative, entertaining facility with the form.
Table of Contents: The simple art of murder: an essay; Spanish blood; I’ll be waiting; The king in yellow; Pearls are a nuisance; Pickup on Noon Street; Smart-aleck kill; Guns at Cyrano’s; Nevada gas.
Prefaced by the famous Atlantic Monthly essay of the same name, in which he argues the virtues of the hard-boiled detective novel, this collection mostly drawn from stories he wrote for the pulps demonstrates Chandler’s imaginative, entertaining facility with the form.
Table of Contents: The simple art of murder: an essay; Spanish blood; I’ll be waiting; The king in yellow; Pearls are a nuisance; Pickup on Noon Street; Smart-aleck kill; Guns at Cyrano’s; Nevada gas.
Perskaičiau tik tris kūrinius, kurių anksčiau nebuvau skaitęs. Tai „The Simple Art of Murder“, „I’ll be waiting“ ir „Guns at Cyrano’s“. „The Simple Art of Murder“ yra esė, kurioje autorius kritiškai žvelgia į detektyvo žanro kūrėjus. Autorius apgailestauja, kad detektyvo žanre, lyginant su kitais literatūros žanrais, yra daugiausia vidutinio lygio kūrinių. Čandleris drąsiai kritikuoja kai kuriuos žymius detektyvo rašytojus, tokius kaip Artūrą Konaną Doilį, už jo netikslumus knygose, arba Agatą Kristi ir Dorotę L. Sayers už jų detektyvų netikroviškumą. Pagyrų sulaukia amerikiečių rašytojas Dešilas Hemetas, kuris naujai perrašė detektyvo žanrą ir pasižymėjo tuo, kad rašė tikroviškai ir įtikinamai. Jo kūriniuose herojai žudomi nes iki to privedė aplinkybės, o ne dėl to, kad knygai paprasčiausiai reikėjo lavono. Be to jo knygų herojai žudo po ranka pasitaikančiu daiktu ar ginklu, o ne kažkokiais egzotiniais nuodais ar gyvūnais. Autorius pabrėžia, kad detektyviniai kūriniai turi būti tikroviški ir tikslūs. Be to, tam tikra prozos rūšis, visai kaip Hemingvėjaus darbai. Banalu, bet bent jau aš kūrinį „I’ll be waiting“ priskirčiau prie vidutinių. Kūrinio veiksmas vyksta viešbutyje, bet istorija nors ir tikroviška, bet labai trumpa. Kitas reikalas yra kūrinys „Guns at Cyrano’s“. Jame veikia privatus detektyvas Tedas Karmadis. O viskas prasideda nuo to, kad viename viešbučio kambaryje jis randa pistoletu apsvaigintą merginą. Neskaičiau likusių kūrinių, nes jau buvau juos skaitęs anksčiau ir bent jau kol kas, nenorėjau kartotis. Šį knyga yra tikrai gera, bet tai nėra tas Čandleris, kurį mes pažįstame. Jei norite gauti tik tai, kas geriausia, patariu skaityti romanus ir apsakymus kuriuose veikia privatus detektyvas Filipas Marlou. Va ten tai tikra proza. Bandysiu po truputį skaityti ir kitus Čandlerio apsakymus, kurių nesu skaitęs, bet greičiausiai jų neaprašinėsiu. Na dar pagalvosiu...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą