Į Istado nuovadą paskambina ūkininkas, kurio rapsų lauke „keistai elgiasi“ nepažįstama mergina. Inspektorius Valanderis vyksta nuraminti ūkininko. Tačiau jam ėmus artintis prie merginos, ši apsipila benzinu ir susidegina. Kitą dieną randamas nužudytas buvęs Švedijos teisingumo ministras. Šalį sukrėtusią žmogžudystę lydi kitos. Aukų, regis, niekas nesieja, tik tai, kad visi nužudytieji – vyrai ir jiems visiems nurėžtas skalpas. Serijinio žudiko psichologinis portretas netelpa į jokius rėmus ir tampa rimtu iššūkiu daug mačiusiam tyrėjui Valanderiui.
Nusikaltimų istorija pasakojama iš dviejų perspektyvų – legendinio inspektoriaus Valanderio ir žudiko, reginčio pasaulį kaip ritualo ir Apreiškimo padiktuotų „užduočių“ mirtiną lauką.
Kiekviename suaugusiame žmoguje slypi vaikas. Tą Valanderis žino. Tik ar tai ir leidžia žudikui elgtis vaikiškai ir drąsiai žaisti?
Rapsų laukuose apsipylusi benzinu susidegina jauna mergina. Iškart po šių įvykių Istadą užlieja mirčių banga. Netoli savo namų randami garsūs, tačiau policijai žinomi asmenys. Visi jie nužudyti vieninteliu kirvio smūgiu, jiems visiems nurėžtas skalpas. Į serijinio žudiko medžioklę pasileidžia tyrėjas Valanderis. Super knyga. Nors knygos kuomet dėmesio centre serijinis žudikas ir kelia pasišlykštėjimą, visgi tema paprastai pasiteisina. Jau ne kartą tuo įsitikinau. Man patiko tiek pats tyrimas, tiek pats Valanderis. Lyginant su pirmąja knyga „Žudikas be veido“, pagrindinis herojus pasirodė žymiai kietesnis ir patrauklesnis. Knyga yra penktoji serijos knyga apie šį tyrėją, tad nuo pirmosios knygos veiksmo jau daug kas įvykę ir pasikeitę. Tėvą kaip visad kankina senatviniai marazmai, bet jam diagnozuojamas Alzheimeris. Taip pat jis yra vedęs savo namų tvarkytoją. Valanderis draugauja su Baiba, tačiau apie ją nieko per daug nesužinome, tik kaip jie susitiko. Valanderis kaip visad užsiėmęs, kaip visad dėl visko nerimauja, kaip visad dėl visko baiminasi ir jaudinasi. Tačiau kaip ir anksčiau yra užsispyręs ir nenuleidžiantis rankų. Sužinome ir kiek paprastesnių dalykų iš Valanderio gyvenimo, kaip antai, kad jis nemėgsta futbolo, labiau domisi opera, yra konservatyvių pažiūrų. Knygoje daug sąlyčių su pirmąja knyga, tad visai nenustebau, kad pasirinkta vertimui būtent ši knyga. Knygoje primenama kaip Valanderio tėvas vieną naktį klaidžiojo po laukus išsirengęs į Italiją. Be to Valanderis kavinėje sutinka Britą Leną Boden, banko kasininkę su puikia atmintimi. Taip pat užsimenama apie tai, kaip Valanderis bandė kabinti Brulin, ar apie senukų žmogžudystę. Na o šiaip tai puiki knyga, turi daug įtampos. Nors perskaičius apie pusę knygos mes sužinome kas yra nusikaltėlis (policija sužino tik paskutiniuose puslapiuose), visgi buvo įdomu sužinoti nusikaltimo priežastis. Ir nors jas kaip ir numaniau, bet iki pat galo nebuvau tikras. Be to matosi, kad į knygą įdėta tikrai daug darbo. Turbūt buvo konsultuojamasi su policija ir psichologais. Daug rašoma apie serijinių žudikų motyvus ir panašiai. Tikrai daug darbo įdėta ir tas pastebima. Kuo toliau, tuo labiau pamėgstu skandinaviškus detektyvus, nes juose aprašomas ne vien tik tyrimas, bet ir pagrindinio herojaus kasdienybė, džiaugsmai ir vargai. Paprastai knygų serija, tai ilga herojaus gyvenimo istorija. Puiku!
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą