Barselonos inspektorė Petra Delikado ir jos porininkas Ferminas Garsonas imasi tirti itin keistą bylą, kurios pagrindinis liudininkas – šuo. Ligoninėje neatgavęs sąmonės miršta sunkiai sužalotas benamis. Atrodo, kad vienintelė gija, benamį siejusi su gyvųjų pasauliu, buvo šuo. Jo pėdsakai policininkus atveda į šunų kautynių areną. Kautynių įniršis netrunka persiduoti stebintiesiems šią žiaurią ir nusikalstamą pramogą. Istoriją dar labiau supina užsimezgantys asmeniniai tyrėjų ir liudininkų ryšiai.
Jei atvirai, tai toks pusėtinas detektyvas. Neturiu nieko prieš, kai pagrindinis knygos personažas (tyrėjas) yra moteris, ne vieną tokią knygą esu skaitęs, bet ši kartą pagrindinė herojė Petra Delikato kažkaip nepatraukė dėmesio. Net nepasakyčiau, kad buvo kažkuo išskirtinė. Gal kiek įdomesnis pasirodė jos kompanionas Ferminas Garsonas. Knygoje jis įsigyja butą, tačiau nežino, kaip savarankiškai gyventi. Nežino nei kaip apsipirkti, nei kaip gaminti maistą. O dar tas susitikinėjimas su dviem moterim iš kart. Kažkaip labiau pasistengta ties charakterio išskirtinumais. Knygos detektyvinė intriga irgi silpnoka. Jau perskaičius iki tos vietos kur kalba pasisuka ties šunimis, galima nesunkiai susivokti, kad kalbama apie šunų pjautynes, bet va tyrėjai prie šios išvados prieina vos ne paskutiniuose knygos puslapiuose ir tai tik su pašalinių pagalba. Gal čia minusas ir leidėjų, nes beveik visą siužetą atskleidė knygos aprašyme ir knygos viršelyje, tad nebeliko intrigos. Kažkaip nebebuvo įdomu skaityti prie ko čia tie šunys, kai ir taip viskas aišku. Knyga išsiskyrė tik būtent pačia šunų tema. Čia apie juos kalbama daug, tad šunų mėgėjams ar šiaip jais besidomintiems turėtų patikti. Aš tai visai kaip Ferminas Garsonas, kurį vaikystei užpuolė šuo, jų visai nemėgstu.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą