„Žmogžudystės – ne žaidimas“, – tokią išvadą padaro garsioji ypatingų bylų tyrinėtoja mis Marpl. Kai policijos inspektoriui Kredokui iškyla neišsprendžiama problema, vienintelis žmogus, kuriuo jis gali pasikliauti, – senoji dama. Ir šio romano veiksmas be galo komplikuotas. „Mirties žaidimas“ virsta tragedija. Kodėl žuvo vaikinas? Tai savižudybė ar?...
Miestelio gyventojus nustebina skelbimas laikraštyje. Jame skelbiama apie žmogžudystę įvyksiančią vienos ponios namuose. Nurodomas netgi tikslus laikas, o visi kviečiami apsilankyti. Netrukus skelbime nurodytos ponios namuose susirenka grupelė žmonių, suintriguoti skelbimu, manydami, kad tai žaidimas vaidmenimis. Sutartą valandą name dingsta šviesa ir tarpduryje išdygsta kaukėtas vyras. Staiga pasigirsta keli šūviai ir kaukėtasis vyras, netekęs pusiausvyros, pargriūna. Kaip paaiškėja vėliau, jis buvo nušautas. Kas tas paslaptingas vyras? Kokie buvo jo ketinimai? Kas jį nušovė? Viską išsiaiškinti bandys inspektorius Kredokas. Į pagalbą jis pasitelks mis Marpl, juolab, kad netrukus įvyksta dar kelios žmogžudystės.
Nesu aš didelis Agatos Kristi mėgėjas. Perskaitau vieną kitą knygą, iš esmės tik dėl to, kad nemažai jų turiu. Vienu metu jas pirkau, nors nebuvau nė vienos skaitęs. Dabar nežinau kur jas dėti. Ši buvo skolinta, bet pasirinkta būtent dėl jos populiarumo. Ji laikoma viena geriausių mis Marpl knygų. Kaip ir visos Kristi knygos sudaryta iš dialogų ir tokia per viduriuką. Knygoje tik viena kita pastraipa paties teksto, kas mane visad nervina. Pradžia gan nuobodoka, nes įvykus nusikaltimui visi asmenys apklausiami. Visiems užduodami tie patys, jau pabodę klausimai: Kur stovėjote nusikaltimo metu? Ką darėte? Ką girdėjote ir matėte? Vėliau viskas tiriama irgi pasitelkus vien dialogus ir vidinius monologus. Veikėjai kaip visad painiojasi, o nuorodas, kad pats galėtum įminti mįslę, pastebėti kaip visad nerealu. Labiausiai patiko paskutiniai knygos puslapiai, kur paaiškinama kas kaltas. Knyga, sakyčiau, tokia per viduriuką. Aš tik po šiai dienai nesuprantu, kam vis dar leidžiamos šios rašytojos knygos, kai jų ir taip marios. Sirokas geriau užsiimtu kažkuo rimtesniu. Negi jas visas kas išperka? Tai, turbūt, ta rašytoja, kurios knygų lietuvių kalba išversta daugiausiai, o ir šiaip visame pasaulyje. Mano galva jų jau užtenka, tad susimildami, nebeleiskit daugiau.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą