Neramūs 1139-ųjų žiemos įvykiai sudrums ramų brolio Kadfaelio gyvenimą Šrūsberyje. Įsiliepsnojęs pilietinis karas nubloškia pabėgėlius į šalies šiaurę. Tarp jų yra du našlaičiai, trylikametis berniukas ir nuostabaus grožio aštuoniolikos metų mergina, bei jų bendrakeleivė – jauna benediktinė. Tačiau trijulė dingsta kažkur kaimo vietovėje taip ir nepasiekusi Šrūsberio. Kadfaelis labai dėl jų nerimauja ir bijo, tačiau, išgirdęs dar vieną pagalbos šauksmą, iškeliauja į Šventosios Marijos bažnyčią. Jis išgydo krauju pasruvusį sužeistą vienuolį, nuogą gulėjusį šalikelėje. Aišku viena, kad šį žmogų užpuolė. Tai, ką Kadfaelis išgirsta iš jo kliedesių, palengvina jam išsiaiškinti, kas nutiko dingusiems keliautojams, ir jis išsiruošia į pavojingą kelionę jų ieškoti. Šioje kelionėje Kadfaelis susiduria su šaltakraujiška ir baisia žmogžudyste, kuri įvyko dėl iškrypėliškos aistros. Kelionės pabaigoje jisai aiškiai suvokia, kas yra tikrasis gėris ir tikrasis blogis.
Tai jau trečioji mano skaityta knyga apie brolį Kadfaelį. Pirmoji buvo „Liguistas potraukis prie kaulų“, antroji „Vienu lavonu per daug“, na o ši yra trečioji, arba šeštoji rašytojos knyga iš sąrašo apie šį vienuolį. Prisipažinsiu, pirmąją knygą įvertinau prastai, nes turbūt iki galo nepagavau stiliaus. Antroji buvo pusė bėdos. Ši irgi apie vidurį. Bet svarbiausia yra tai, kad aš supratau vieną faktą. Nors knygos priskiriamos detektyvo žanrui, aš jas visgi labiau priskirčiau išgalvotam istoriniam romanui. Čia kaip ir yra detektyvinė intriga, tačiau ji būna nustumta į šalį, o ir išsprendžiama knygos pabaigoje, tik tarp kitko. Lygiai tas pats yra ir šioje knygoje. Dėmesio centre labiau būna to meto Anglijos (~12 a.) kraštovaizdžio ir valstietiško gyvenimo aprašymai. Tai gerai, jei Jūs esat labiau istorinių romanų mėgėjas, nei detektyvinių. Man gi visa tai kėlė nuobodulį. Taip pat knygų centre dažnai būna kokio to meto karo aprašymas ar kokių jaunuolių meilės nuotykiai. Ne veltui knyga parašyta moters rašytojos, labiau dominuoja gyvenimiškos temos. Man gi labiau norėjosi kažkokios paprastos, neaiškios žmogžudystės ir tyrimo viduramžišku stiliumi. Jokių mikroskopų ar pirštų antspaudų. Tiesiog žmogžudystės vietos tyrimas ir žudiko psichologinio portreto sudarymas. Laimei įveikiau visas į lietuvių kalbą išverstas rašytojos knygas, tad kaip ir su vienuoliais kol kas viskas baigta. Na o jei kada išleis daugiau rašytojos knygų, paliksiu jas įsigyti kitiems skaitytojams. Gal kas įvertins labiau.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą