Iš pirmo žvilgsnio J. G. Rideris yra paprastas, truputį skurdžiai atrodantis, mažas vyrukas, su raudonais plaukais, silpnomis akimis, mažais ūsais, konservatyviais batais ir kaklaskare po kaklu. Tačiau dirbdamas prokurorui sekliu, jis pasitelkdamas savo neeilinį protą išsprendžia neįtikėtinai mįslingas bylas. Štai septynios jo istorijos: „Policininkas, mėgstantis poeziją“, „Lobiu ieškotojai“, „Marmuro vagilė“, „Žalioji Mamba“, „Melodrama“, „Gramatikos klaidos pasekmės“, „Naudingas kapitalo įdėjimas“.
Kaip jau pastebėjote, esu nemažas rašytojo Edgaro Voleso kūrybos mėgėjas. Nors jo knygos ir neperkopia vidutinio mano įvertinimo, visgi man skaitant jo kūrybą iškyla nostalgijos jausmas, nes mano pirmoji perskaityta detektyvinė knyga ir buvo būtent šio rašytojo. Esu perskaitęs visas rašytojo į lietuvių kalbą išverstas knygas, tad kai Lietuvos radijo „Klasika“ laidoje „Vakaras su knyga“ buvo skaitomas šio rašytojo kūrinys „Šeštasis Riderio pojūtis“, būtinai turėjau jį pasiklausyti. Knygą sudaro septyni trumpi detektyviniai apsakymai. Jose nagrinėjamos tokios temos kaip banko apiplėšimo, žmogžudystės, pinigų padirbinėjimo, vagystės, pasikėsinimo nužudyti, pagrobimo ir pan. Asmeniškai man patiko gal kokie trys kūriniai. Tiesa pasakius iš esmės tik tiek jų tesupratau. Kiti man pasirodė per daug painūs ir neaiškūs. Veiksmas rutuliojasi labai sparčiai ir jei bent sekundei užsigalvoji, žiūrėk jau ir nebepagauni siužeto. Knyga labiau skirta skaitymui nei klausymui. Įvertinčiau apie vidurį. Tiesa reikėtų dar paminėti, kad originale yra iš viso aštuonios novelės. Kodėl autoriai neišvertės paskutiniosios („Trupė“), neaišku. Kaip bebūtų ir toliau lauksiu Edgaro Voleso kūrybos lietuvių kalba.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą