Broliai Žiulis ir Popolis No kaip visada per daug prisikrovę anglies bandė išjudinti savo baržą. Iš vandens kilo burbulai. Staiga pasijuto kažkoks smūgis, ėmė braškėti krumpliaračiai. Gal sraigtą užkabino kokia grandinė? Žiulis No savo kobiniu bandė užgriebti kažkokį daiktą. Šis po valandėlės atsipalaidavo ir iškilo į paviršių. Iš po persprogusių laikraščių kyšojo žmogaus ranka. Ji buvo balkšva ir patižusi kaip negyva žuvis.
Pranešus policijai, ši nusistebėjo: „Vyro?“. Matot paprastai randama moters. Kokios prostitutės ar panašiai, kuri susipešus būdavo įmetama upėn. Paprastai toks nusikaltimas išaiškinamas greitai, bet vyro? Buvo kažkas naujo.
Netrukus pasitelkus narą, randamos kojos, o vėliau ir liemuo. Nerandama tik galva...
Jau maniau, kad esu perskaitęs visas į lietuvių kalbą išverstas Ž. Simenono knygas. Tad labai apsidžiaugiau, kai visai netikėtai atradau dar du neskaitytus Megrė romanus. Kalbant apie „Megre ir lavonas be galvos“, tai esu skaitęs kitas apžvalgas, kad kiti šį kūrinį vertina šiaip sau ir nerekomenduoja nuo jo pradėti. O man pasirodė atvirkščiai, kad tai labai tipinis rašytojo kūrinys, puikiai atskleidžiantis Simenono stilių. Megrė jame išsprendžia nusikaltimą ne naudodamas kažkokį dedukcinį metodą, o tiesiog bandydamas išsiaiškinti aplinkybes, pažindamas nusikaltime dalyvavusius asmenis. Šiame kaip ir daugumoje Megrė istorijų, nusikaltėlis yra kaip ir žinomas nuo pradžių. Pagrindinė seklio užduotis įrodyti jo kaltę, išsiaiškinti kaip ir kodėl buvo padarytas nusikaltimas, pažinti žmones ir jų motyvus. Rašymo stilius labai tipinis, nedetalus, bet visgi turintis kažkokio šarmo. Pati knyga turi būti skaitoma lėtai, nerangiai, kaip ir paties komisaro judesiai. Reikėtų dar paminėti, kad žmonėms siekiantiems įprasto detektyvinio siužeto, mįslės, paslapties ar mistikos, nerekomenduočiau šio kūrinio. Čia viskas labai konkretu, aišku, skvarbu, nieko per daug įmantraus ar painaus. Toks jau yra Simenono stilius. Jo knygoms skaityti reikia atitinkamo laiko ir atmosferos. Jei bandysite skaityti greitai, prabėgomis, nesigilinant, iškart sakau – iš to nieko gero nesigaus. Negaliu pasakyti, kad esu didelis šio rašytojo fanas, bet visgi jo knygos mane kažkuo traukia. Gal atmosfera, gal tikroviškumu, o gal realiais, žmogiškais personažais. Pabandykit ir Jūs, o gal patiks?
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą