„Aš esu legenda“ (Richard Matheson, 2011 m.). Knygos įvertinimas: ⭐2/5.
Robertas Nevilis yra paskutinis žmogus Žemėje... bet jis nėra vienintelis gyventojas. Kiekvienas vyras, moteris, vaikas virto kažkuo kitu – padaru, trokštančiu bet kokia kaina sunaikinti Nevilį. Dieną jis – vienišas medžiotojas, civilizacijos griuvėsiuose persekiojantis tuos, kurie anksčiau buvo jo draugai ir kaimynai. Naktį jis užsibarikduoja savo name ir meldžiasi, kad greičiau išauštų. Tačiau labiau nei kova Nevilį vargina klausimas: kuo ypatingas žmogus, kuriam lemta būti paskutiniam iš gyvųjų?
Robertas Nevilis yra paskutinis žmogus Žemėje... bet jis nėra vienintelis gyventojas. Kiekvienas vyras, moteris, vaikas virto kažkuo kitu – padaru, trokštančiu bet kokia kaina sunaikinti Nevilį. Dieną jis – vienišas medžiotojas, civilizacijos griuvėsiuose persekiojantis tuos, kurie anksčiau buvo jo draugai ir kaimynai. Naktį jis užsibarikduoja savo name ir meldžiasi, kad greičiau išauštų. Tačiau labiau nei kova Nevilį vargina klausimas: kuo ypatingas žmogus, kuriam lemta būti paskutiniam iš gyvųjų?
Kas būtų jei visi žmonės taptų vampyrais? Kas būtų, jei žmogumi išliktum tik tu vienas? Ką tu darytum? Kaip elgtumeisi? Į šiuos klausymus atsakymų ieško Richard’o Matheson’o knyga „Aš esu legenda“. Ji pasakoja apie Robertą Nevilį, vienintelį žmogų žemėje. Kiti, paslaptingos „epidemijos“ nusiaubti tapo vampyrais, trokštančiais gyvųjų kraujo. Tai knyga apie šiuolaikinį, fantastikos persmelktą Robinzoną Kruzą, kuris išgyvenęs katastrofą turi išlikti gyvas. Richard’as Matheson’as bando iš šalies pažvelgti į mistika apipintas legendas apie vampyrus ir visa tai paaiškinti moksliškai. Robertas Nevilis, pagrindinis knygos herojus, aptinka užkrėstųjų kraujyje bakteriją, kuri sukelia vampyrizmą. Jis bando išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių vampyrai bijo kryžiaus, kuolo, švęsto vandens ar saulės spindulių. Nevilis yra vienintelis žmogus žemėje, todėl vienatvės tema yra viena iš pagrindinių. Matheson’as vaizdžiai aprašo herojaus jausmus ir emocijas, taip padarydamas jį realiu asmeniu. Manau ne veltui ketvirtadalis knygos skirtas herojaus nusigėrimui, rūkymui ir savęs gailėjimuisi. Knygoje mes nesame išsamiai supažindinami su pandemijos detalėmis, labiau dominuoja esamos situacijos aprašymas. Kaip Nevilis leidžia dienas, iš kur ima maistą, kur gyvena, kaip kovoja su vampyrais ir pan. Ši knyga net yra labiau ne apie vampyrus, bet apie asmenį, jo išgyvenimus, kovą, ribas, kurias peržengti nevalia. Visgi asmeniškai man ši knyga pasirodė šiaip sau. Trūko išsamumo, veiksmo, siužeto. Įdomu buvo skaityti kaip Nevilis aiškinasi vampyrizmo priežastis, na ir šiaip knygos pabaiga man pasirodė visai nieko. Ta prisitaikymo idėja išpildyta neblogai. Bet pati idėja, kad neva viena žmogus gali išlikti ir kažkaip kovoti, man pasirodė per daug neįtikėtina ir absurdiška. Tiesa herojus berods su vampyrais kovojo apie tris metus, kol viskas pakrypo nenumatyta linkme, bet ir toks laikotarpis man pasirodė per daug neįmanomas, nors naujas požiūris į tokią apokalipsę man išties patiko. Per daug trumpa, per daug neišsami, tiesa kiek naujoviška ir šiuolaikiška. Tokia yra Ričardo Mathesono knyga, „Aš esu legenda“. Tarp kitko, tas naujas filmas kur buvo išėjęs su Vilu Smitu, tai visai ne į temą.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą