Paieška

2013 m. kovo 11 d.

„Po dvidešimties metų. 1 dalis“ ~ Alexandre Dumas

„Po dvidešimties metų. 1 dalis“
(Alexandre Dumas, 2009 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Kadaise buvę neišskiriami keturi draugai, atlikę daugybę nutrūktgalviškų žygių ir vadovavęsi šūkiu „Visi už vieną – vienas už visus!“ nesimatė dvidešimt metų. D’Artanjanas visą tą laiką krimto sausoką muškietininkų leitenanto duoną, Aramis tapo abatu, Atas kukliai gyveno paveldėtame dvarelyje, o Portas skendo turtuose, bet neturėjo trokštamo titulo. D’Artanjanas kardinolo Mazarinio pavestas, imasi ieškoti senųjų draugų. Deja, prikalbinti pavyksta tik Portą, nes Atas ir Aramis laikosi visai priešingų politinių pažiūrų. Buvę neišskiriami drąsuoliai tampa priešais ir vos nesukryžiuoja špagų, tačiau viską gelbsti Ato išmintis. Pirmosios dalies pabaigoje Atas ir Aramis plaukia į Angliją gelbėti Karolio I. Kaip jiems seksis, sužinosite antrojoje dalyje.

Iš tikrųjų su Diuma kūryba yra taip, kad reikia būti jos mėgėju. Vieniems jo knygos bus kaip didelis nuotykis, kitiems, kaip niekam tikęs šlamštas. Reikia turbūt mėgti riterius, muškietininkus ir apskritai tą laikotarpį, kuriame vyksta knygos veiksmas. Pavyzdžiui, mano vienas draugas per vaikystę yra skaitęs tik vieną knygą ir tą ne iki galo. Taip jau nutiko, kad tai buvo „Trys muškietininkai“. Jo atveju, Diuma, ne jo rašytojas, arba skaitė netinkamu jam laiku. Man šio rašytojo knygos sakyčiau yra pakankamai neblogos, bet joms reikia kantrybės. Veiksmas čia rutuliojasi pakankamai lėtai, o tai ne kiekvienam. Šiaip Diuma knygos skaitosi klasika, bet aš jas visgi priskirčiau vaikų klasikai. Nežinau kodėl, gal tiesiog paaugliai jas tinkamiau įvertins. Nors knygose aprašomos vertybės nekinta ir metams bėgant, bet visgi jaunos galvos jas labiau įvertins. Kalbu apie tokias vertybes kaip drąsą, ištikimybę, draugystę, meilę ir pan. Kalbant apie šią knygą, tai ją sudaro kelios veiksmo dalys. Pirmoje kardinolas Mazarinis paveda Dartanjanui užduotį, kurios įvykdymui prireiks visų jo senųjų draugų. Taigi muškietininkas stengiasi atnaujinti prarastus kontaktus ir susisiekti su kiekvienu iš bičiulių – Atu, Portu ir Aramiu. Aramis ir Atas atsisako prisijungti prie Dartanjano, o Portas sutinka, taip tikėdamasis gauti titulą. Vėliau rašoma kaip iš kalėjimo pabėga kalinys ir Dartanjanas su Portu, pavesti Mazarinio, bando jį pavyti. Bevydamiesi jie sutinka Atą ir Aramį ir vos nesukryžiuoja špagų. Vėliau kiek atitrūkstama nuo bičiulių ir pasakojami De Braželono nuotykiai. Knyga baigiasi tuo, kad Atas ir Aramis išvyksta į pagalbą karaliui Karoliui I. Šioje knygoje autorius pasakoja kupiną pavojų drąsiųjų muškietininkų istoriją, aukština draugystę, vyriškumą, ištikimybę, piešia daugelį to meto istorinių asmenybių.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra