„Aplink Mėnulį“ (Žiulis Vernas, 1965 m.). Knygos įvertinimas: ⭐2/5.
Istorija toliau tęsia keliautojų Barbikeno, Nikolio ir Ardano nuotykius, kurie aprašomi knygoje „Nuo Žemės į Mėnulį“. Jei skaitėte pirmąją dalį, joje rašoma, kaip keliautojai pasigamino milžinišką patranką ir nusprendė ja išauti užtaisą, kurio viduje patys ir keliaus. Kaip perskaitėme pirmosios knygos pabaigoje, misija nevyko sklandžiai. Keliautojų išautas užtaisas nepataikė į Mėnulį, o prašovė pro šalį. Visi tolesni keliautojų nuotykiai skrendant aplink Mėnulį pasakojami būtent šioje knygoje.
Istorija toliau tęsia keliautojų Barbikeno, Nikolio ir Ardano nuotykius, kurie aprašomi knygoje „Nuo Žemės į Mėnulį“. Jei skaitėte pirmąją dalį, joje rašoma, kaip keliautojai pasigamino milžinišką patranką ir nusprendė ja išauti užtaisą, kurio viduje patys ir keliaus. Kaip perskaitėme pirmosios knygos pabaigoje, misija nevyko sklandžiai. Keliautojų išautas užtaisas nepataikė į Mėnulį, o prašovė pro šalį. Visi tolesni keliautojų nuotykiai skrendant aplink Mėnulį pasakojami būtent šioje knygoje.
Palyginus su kitais Ž. Verno romanais, šitas labai trumpas. Iš kitos pusės labai gerai, nes nėra pats įdomiausias dalykas žemėje. Jame tęsiami tolesni keliautojų nuotykiai aprašyti knygoje „Nuo Žemės į Mėnulį“. Man asmeniškai kūrinys nepatiko, nes trūksta veiksmo ir nuotykių. Įsivaizduokit, ką galima parašyti apie tris žmones įkalintus skraidančiame aparate. Ką jie gali gero nuveikti, kas mus sudomintų. Ogi nieko. Jie daug šneka apie Mėnulį, daug fantazuoja ir tas gal kiek įdomu, iki tam tikro laipsnio. Vėliau visi jų pašnekesiai ima įgrysti ir tiek. Aišku prieš Ž. Verną tai lenkiuosi. Žmogus matosi tikrai domėjosi saulės sistema, Mėnuliu, svajojo apie keliones kosmosu. Na o savo patirtį užrašė šioje knygoje. Kūrinys nėra klasikinis, nes skaitant dabar, jau yra pakankamai pasenęs. Pavyzdžiui imkim nesvarumo būseną kosmose. Ž. Vernas tai įvertino, bet negalvojo apie jos mastus. Kaip mes žinome dabar, astronautai kosmose yra nesvarume, o tai reiškia, kad jie savo kosminiame laive skraido, nes kosmose negalioje viršaus ir apačios taisyklė. Vernas tą numatė, bet jis rašė kad kosmose, dar vis jaučiasi Žemės trauka ir keliautojai pajuto tik nežymų savo kūno masės palengvėjimą. Taigi ką aš noriu pasakyti, kad šiuolaikiniam žmogui, bent jau man, kūrinys yra jau pakankamai pasenęs ir netraukia dėmesio tiek, kiek traukdavo žmones kai jis buvo išleistas pirmą kartą. Na o tai buvo pakankamai seniai, 1870 metais. Atvirai kalbant analoginis, trumpas E. A. Po kūrinukas apie kelionę į Mėnulį man labiau patiko. Lengvai skaitomas ir neįgrystantis.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą