„Penkios savaitės oro balionu“ – pirmasis Žiulio Verno nuotykių romanas, išleistas 1863 m. Tuo metu Afrikos tyrinėjimai buvo itin stipriai prikaustę visuomenės dėmesį, todėl ši knyga susilaukė didelio pasisekimo ir Ž. Vernas ne tik uždirbo nemenką sumą pinigų, bet ir sudarė sutartį su leidėju Pierre-Jules Hetzel, vėliau išleidusių ne vieną rašytojo knygą.
Daktaras Samuelis Fergiusonas su dviem savo bičiuliais oro balionu perskrenda Afriką, tikslindami kartografijos duomenis, ieškodami Nilo ištakų, patirdami daugybę nuotykių. Romane pateikiama gana išsami „Juodojo žemyno“ tyrinėjimo istorija, aprašoma Afrikos gamta, čiabuvių gyvenimas, genčių papročiai. Autoriaus išmonė persipina su tikrove. Nors knyga prisodrinta XIX a. vidurio realijų, ji įdomi ir mūsų laikų skaitytojui.
Puiki knyga nuostabiai atskleidžianti Žiulio Verno gabumus. Jau ne vieną kartą stebiuosi šiuo rašytoju. Išties nuostabus, įtikinamas pasakojimas, kūrinys paneriantis mus į Afrikos žemyno tyrinėjimus. Galima pasakyti daug, todėl šį kartą aš remsiuos pačios knygos aprašu: iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai ne nuotykių romanas, bet išsami kelionės ataskaita. Knygoje daugybė faktų, pavardžių, Afrikos tyrinėjimo duomenų. Prieš skaitytojo akis atsiveria nepakartojamas Afrikos peizažas – dykumos, oazės, vešlūs laukai ir miškai, upės ir ežerai, kuriuose virte verda gyvenimas. Autorius aprašo čiabuvius, genčių papročius, pateikia nemažai istorijos, geografijos, etnografijos faktų. Oreivių nuotykiai perpinti Afrikos žemyno tyrinėtojų ir jų žygių epizodais. Visa tai suteikia tikroviškumo įspūdį. Oreivių nuotykiai kartais naivūs, bet patrauklūs, nes visi trys pasiryžėliai – nuoširdūs, drąsūs, draugiški žmonės, kuriems būdingas pasiaukojimas ir ryžtas, ištvermė ir atkaklus tikslo siekimas. Jie tyrinėja Afriką norėdami ne pasipelnyti ar užkariauti, kaip daugelis to meto literatūros herojų, o atskleisti žmonijai žemyno paslaptis. Išmonė persipina su tikrove, ir tai yra didelis romano privalumas. Rašytojas, tarsi užhipnotizavęs skaitytoją, privertė jį patikėti savo svajone. Štai kodėl „daktaro Fergiusono nuotykiai“, nors ir prisodrinti XIX amžiaus vidurio aktualijų, įdomūs ir mūsų laikų skaitytojui. Beje, reikia pridurti, kad ne viena Žiulio Verno aprašyta idėja aplenkė laiką tik labai nežymiai. Juk beveik tuo pačiu metu, kai daktaro Fergiusono valdoma „Viktorija“ skrido virš Afrikos, Nadaras su savo bičiuliais sukonstravo didelį balioną „Gigantas“. Deja, po kelių bandymų „Gigantas“ savo gyvenimą baigė nesėkmingai. Tuo tarpu daktaras Fergiusonas, įveikęs visas kliūtis, nusileido prie Senegalio upės. Tomis dienomis, kai romanas apie kelionę oro balionu „Viktorija“ užkariavo pasaulį, Žiuliui Vernui kaip ir drąsiajam Samueliui Fergiusonui suėjo trisdešimt penkeri metai. Žiulis Vernas „įsibėgėja“ – tarsi iš gausybės rago pasipila kelionių knygos ir pasakojimai apie kitas šalis. Romano autorius beveik tiksliai atspėjo Nilo ištakas, kurias po metų atrado keliautojai Džonas Spikas ir Džonas Grantas. Pasakysime dar daugiau: Žiulio Verno sumanytas oro baliono valdymo būdas daugeliui mokslininkų pasirodė esąs gana realus. Antai Konstantinas Ciolkovskis prisipažino, jog Žiulio Verno temperatūros valdymo idėja padėjusi jam išspręsti dirižablio valdymo problemą...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą