„Mano draugas Megrė“ (Georges Simenon, 2004 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.
Komisarui Megrė pranešama, kad Porkerolio saloje rastas nužudytas Marselenas, aplinkiniams tvirtinęs, jog Megrė yra jo draugas. Kartu su vykstančiu šios bylos tirti komisaru važiuoja ir jo kolega Skotland Jardo inspektorius. Apsistoję salos viešbutyje, jie narplioja įvykius.
Komisarui Megrė pranešama, kad Porkerolio saloje rastas nužudytas Marselenas, aplinkiniams tvirtinęs, jog Megrė yra jo draugas. Kartu su vykstančiu šios bylos tirti komisaru važiuoja ir jo kolega Skotland Jardo inspektorius. Apsistoję salos viešbutyje, jie narplioja įvykius.
Megrė kaip visada Paryžiuje, dirba rutininį darbą. Jam talkinti į pagalbą ir pasisemti žinių atvyksta inspektorius iš Skotland Jardo ponas Paikas. Kartu su juo komisaras Megrė gauna progą ištrūkti iš lietingo Paryžiaus į Porkerolio salą. Čia randamas nužudytas vyras, vadinęs save komisaro Megrė draugu... tai turbūt pirmoji mano skaityta Megrė istorija, kur veiksmas vyksta ne gimtajame Paryžiuje. Šį kartą tai nedidelė egzotiška saulėta sala, pasižyminti šiltu klimatu ir vėsiu vėjeliu. Megrė džiaugėsi, o kartu ir aš. Pati istorija iš tikrųjų gan standartiška. Nužudomas žmogus, visi tampa įtariamaisiais na ir žinoma ieškomas žudikas tarp jų. Ši knyga man iš ties labiau priminė A. Kristi kūrinius nei paties Simenono darbus. Didesnę dalį vidinių dialogų pakeitė standartiniai klausimai įtariamiesiems. Knygos atmosfera maloni, malonūs gamtos peizažai, kvapai, įvairūs personažai. Jų man pasirodė kiek per daug, todėl buvo gan sunku susigaudyti istorijoje. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad tai nėra įdomiausia mano skaityta komisaro istorija, na bet Simenono fanai jos nepraleis pro akis.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą