Paieška

2012 m. spalio 12 d.

„Sen Fiakro byla“ ~ Georges Simenon

„Sen Fiakro byla“
(Georges Simenon, 2004 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Viso pasaulio ir lietuvių skaitytojams pažįstamas komisaras Megrė tiria dar vieną bylą. Šįsyk savo gimtajame kaime. Policija gavo raštelį, kad Sen Fiakro bažnyčioje per pirmąsias mišias bus įvykdytas nusikaltimas. Iš tiesų, priėmusi komuniją, bažnyčioje mirė grafienė. Ją ištiko širdies smūgis. Bet Megrė čia tam ir atvažiavo, kad ištirtų visas aplinkybes, išpainiotų sudėtingus žmonių santykius ir surastų žudiką.

Metai eina į pabaigą. Paryžius sukaustytas šalčio. Megrė leidžia rutinines dienas policijos komisariate, kai vieną dieną į jo rankas pakliūva raštelis: „Vėlinių dieną Sen Fiakro bažnyčioje per pirmąsias mišias bus įvykdytas nusikaltimas“. Megrė gal ir neatkreiptų į tai domesio, tik eilinis pamišėliškas raštelis, jei Sen Fiakras nebūtų jo gimtais miestelis. Jis jį atsimena kaip malonų, nedidelį miestelį, su maloniais žmonėmis ir gražiais gamtos peizažais. Jis negali patikėti, kad čia gali būti įvykdytas nusikaltimas. Jis nusprendžia aplankyti seniai pamirštas vietas... Iš ryto, pakilęs iš šaltų patalų, nusiprausęs ir nusiskutęs jis pasileidžia link bažnyčios, kviečiančios savo varpais. Mišioms einant į pabaigą, Megrė mąstė, kad tikriausiai tai tik apgaulingas raštelis... Mišioms pasibaigus visi ėmė skirstytis namo. Ant suolelio liko sėdėti tik viena moteris. Ji sėdėjo ramiai, nejudėdama. Megrė priėjo arčiau, kad įsitikintų... o ne, košmaras virto realybe, moteris kurią Megrė kažkada pažinojo jauną ir gražią, dabar sėdėjo negyva, praradusi dvasią. Kas ją nužudė? Kodėl? Kaip? Tai ir bandys išsiaiškinti mūsų mielas draugas komisaras Megrė. Iš tikrųjų neblogas, lengvai skaitomas kūrinys nukeliantis mus į pamirštas vaikystės vietas. Skaitydamas prisimeni ir savo senus draugus, žmones, pamirštas vietas, kurias, galbūt, jau nelankai. Šiaip šis kūrinys yra neblogas Simenono kūrybos pavyzdys. Su konkretumu, nutylėjimais, skvarbiais dialogais ir įdomiu siužetu. Verta paskaityti ir apmąstyti. Man užkliuvo tik pabaiga, kurios nelabai supratau. Nepagavau visos tos suvaidintos dramos esmės...

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra