„O Sena teka“ (Fred Vargas, 2008 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.
Leitenantas Danglaras su komisaru Adamsbergu labai skirtingai vertino tai, kas vadinama „įdomiu dalyku“. Pavyzdžiui, komisarui buvo gana įdomu nieko neveikti, o Danglarui „įdomu“ kėlė mirtiną paniką. Adamsbergas pasitikėjo instinktu ir tikėjo žmonijos galia, Danglaras pasitikėjo protu ir tikėjo baltojo vyno galia.
Adamsbergas dažniausiai vaikščiodavo susikišęs rankas į kišenes. Svajingą komisaro atsainumą retai sutrikdydavo kriminalinių nusikaltimų verpetai. Jis kantriai leisdavosi nešamas tyrimo aplinkybių iki atomazgos, kurią nujausdavo. Prireikus mokėjo laukti savaites ir mėnesius, kol nusitaikydavo į tikslą, ir tai varė į neviltį Danglarą.
Juodu skirtingi, tačiau vieno tikslo vedami, nes ir per šv. Kalėdas kažkas šoka nuo tilto virš Senos, negyvėliai išplaukia į upės paviršių ir Visų Šventųjų dieną, o kasdien prie jūsų laukujų durų trūnijantis elgeta, pasirodo, siuntinėja grasinamus ar intriguojamus laiškus... Pasirodo... visi gyvenimai verti vieni kitų, baltojo vyno galia nenuginčijama, o Sena teka...
Leitenantas Danglaras su komisaru Adamsbergu labai skirtingai vertino tai, kas vadinama „įdomiu dalyku“. Pavyzdžiui, komisarui buvo gana įdomu nieko neveikti, o Danglarui „įdomu“ kėlė mirtiną paniką. Adamsbergas pasitikėjo instinktu ir tikėjo žmonijos galia, Danglaras pasitikėjo protu ir tikėjo baltojo vyno galia.
Adamsbergas dažniausiai vaikščiodavo susikišęs rankas į kišenes. Svajingą komisaro atsainumą retai sutrikdydavo kriminalinių nusikaltimų verpetai. Jis kantriai leisdavosi nešamas tyrimo aplinkybių iki atomazgos, kurią nujausdavo. Prireikus mokėjo laukti savaites ir mėnesius, kol nusitaikydavo į tikslą, ir tai varė į neviltį Danglarą.
Juodu skirtingi, tačiau vieno tikslo vedami, nes ir per šv. Kalėdas kažkas šoka nuo tilto virš Senos, negyvėliai išplaukia į upės paviršių ir Visų Šventųjų dieną, o kasdien prie jūsų laukujų durų trūnijantis elgeta, pasirodo, siuntinėja grasinamus ar intriguojamus laiškus... Pasirodo... visi gyvenimai verti vieni kitų, baltojo vyno galia nenuginčijama, o Sena teka...
Na šį kartą norėjosi kažko trumpo, mažo, plono ir greitai skaitomo. Todėl pasiėmiau Fred Vargas knygą „O Sena teka“. Tokia plona, maža, na tiesiog miniatiūrinė. Nė neįsivaizduoju kiek gali kainuoti tokia knyga, nes pats ją pirkau kadaise Knygų mugėje, rinkinyje su kitomis dvejomis knygomis. Na šiaip skaitinys neblogas, nors jo kiek mažoka. Knygą sudaro trys apsakymai: Išsigelbėjimas ir laisvė, Žiauruolių naktis ir Penki frankai. Neblogi apsakymai, tik kad lamai trumpi ir apskritai, vienai knygai trys apsakymai kiek mažoka, taip neatrodo? Ruošiuosi ne už ilgo skaityti E. A. Po knygą „Raudonosios mirties kaukė“. Knygą sudaro berods apie 40 apsakymų. Va ten tai žmoniškai. Iš kitos pusės, aš juk ir norėjau trumpos istorijos. Tokią ir gavau. Vienintelė pastaba, kad aš tokios knygos nepirkčiau, nebent ji kainuotų nedaugiau kokių 7 litų. O šiaip man patiko rašymo stilius. Toks artimas, žemiškas, kitaip ir nepavadinsi. Perskaičius norisi dar kažko panašaus.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą