Pirmoji knyga iš serijos „Kedfaelio kronikos“, kurioje pasakojama detektyvinė istorija iš Šrusberio abatijos vienuolių gyvenimo. Keletas vizijų aplanko vieną Šrusberio abatijos vienuolių. Jose jis pamato šventąją Vinifredą, kuri pasako kaip išgydyti sergantį vienuolį. Vienuolynui reikia šventosios, nes visi jas turi, taigi brolis Kolumbanas nusprendžia, kad Vinifredos palaikai nerimsta ir sugalvoja juos parsigabenti į vienuolyną. Taigi po nedidelės diskusijos jis surengia ekspediciją. Vienuoliai tuo nepatenkinti, tačiau paklusniai vykdo nurodymus. Tačiau netrukus taiki misija virsta košmaru, kai miestelis nesutinka lengvai paleisti savo šventosios ir kaimą sukrečia kraupi žmogžudystė...
Turbūt aš nesu didelis viduramžių mėgėjas, nes man ši knyga, nors ir internete labai išgirta, neva įtraukianti istorija ir tikroviškas pasakojimas, visai nepatiko. Na taip sunkiai skaitosi, kad net sunku tai žodžiais nusakyti. Daugiausia dėl to, kad joje niekas manęs netraukė. Nei veikėjai, nei pati istorija, nei pasakojimo stilius, kuris, mano nuomone, labai jau vaikiškas. Jei aš šitą knygą būčiau skaitęs būdamas kokių dvylikos metų, tai gal ir būčiau ja susižavėjęs, bet dabar norėjosi kažko išties daugiau. Palyginti ją galiu tik su Umberto Eco „Rožės vardas“, kur veiksmas apima irgi vienuolyną ir vienuolius. Pastaroji knyga man itin nepatiko. Šiaip tarp jų tiek panašumo kaip tarp apelsino ir bulvės. Umberto mėgsta filosofuot, o Piters, šiaip kažką malt neįdomaus. Paties nusikaltimo irgi reikėjo laukti amžius, taip galima net pramiegoti jį, o sulaukus, visai buvo neįdomu, kas gi po galais tas žudikas. Šiaip viduramžiai neprastas periodas. Visko ten jais buvo, bet šioje istorijoje jie atskleisti nepakankamai, net atsižvelgiant į tą faktą, kad jie pateikiami vienuolių akimis. Mano nuomone, iš šios knygos visai nieko negalima gero sužinoti apie viduramžius, o tai liūdna. Na bent jau aš neatradau čia nieko gero. Sorry, bet N I E K O. Net dialogai kažkokie be ryšio. Rašytojas knygos pradžioje kiek sudomina, bet netrukus pradedi jausti pykinimą, tiek nuo tos visos abatijos, tiek nuo to brolio Kedfaelio. Jei kas manot kitaip, galit man prieštarauti. Priimsiu visą kritiką. Knyga man pasirodė tiek nuobodi, kad kitos nepirkčiau, nors šansą rašytojui, paimdamas dar vieną jo knygą, suteikčiau. Tai va tokia mano nuomonė. Neigiama, bet juk ne viskas būna rožėm klota... o dar norėjau nusipirkt iškart visas tris knygas. Ačiū Dievui galva apsišvietė ir pasiėmiau tik vieną pabandymui.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą