...Paryžiuje gyveno maža žavinga senučiukė, kuri buvo įsikalusi į galvą, kad, jai nesant, kažkas verčiasi po jos daiktus. Ko ieško? Brangenybių? Bet brangenybių ji neturi! Tai ko?
Komisaras Megrė nespėja senutei pagelbėti – ją nužudo. Tada ir prasideda paslapčių kupina istorija apie nusikaltėlių ir gangsterių pasaulį...
Dar viena Megrė istoriją kurią aš perskaičiau. Manau, kas seka mano blogą, jau suprato, kad aš esu nemažas Žoržo Simenono novelių mėgėjas. Na bent jau dėl to, kad nemažai jų perskaičiau. Šią nusipirkau viename iš taip vadinamų „padėvėtų“ knygų knygyne. Juk tik du litai, negalėjau to praleisti. Šiaip Megrė istorijos man patinka savo tikroviškumu. Jos nėra labai sudėtingos, bet tokios kurias tu galėtum atrasti realiame pasaulyje. Be to jo istorijos yra tos, kurias galime pavadinti „senoji klasika“. Juose nėra nieko įmantraus ar painaus, tad daugeliui skaitytojų gali pasirodyti nuobodžios. Bet iš tikrųjų reikia atitinkamo laiko jas skaityti, o ir būti Megrė mėgėju, kad galėtum tinkamai įvertinti. Megrė yra lėtas, nerangus, tačiau pasitikintis savimi žmogus, lygiai taip šias knygas reikia skaityti. Palengva, mėgaujantis dialogais ir tikrovišku siužetu. Iš tikrųjų geras, taip vadinamo „kas tai padarė?“ detektyvo pavyzdys. Be to neblogas poilsis tarp sudėtingesnio siužeto knygų.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą