R. Čandleris – geriausių kietojo detektyvo („hard-boiled detective“) romanų ir apysakų autorius. Jo kūriniuose nusikaltimus tiria ryžtingi, šaltakraujai privatūs sekliai. Visada susikaupę, pastabūs, rizikuojantys net savo gyvybe, jie ieško tiesos. Skaitytojo dėmesį užvaldo tikroviški, gyva kalba aprašomi įvykiai.
Knygą sudaro apsakymai: „Įžūli žmogžudystė“, „Dingęs be žinios“, „Pradėk nuo merginos“, „Moteris ežere“, „Ispaniškas kraujas“, „Auksinis karalius“, „Perlai – tai nemalonumai“.
Bendrai kalbant, tai mano nuomonė apie šį rašytoją nepasikeitė, todėl nebesikartosiu ir tiesiog trumpai apžvelgsiu kiekvieną kūrinį. „Įžūli žmogžudystė“ – nustebino, mat istorija pateikiama trečiu asmeniu. Paprastai Čandleris rašo iš pirmo asmens perspektyvos. „Dingęs be žinios“ – pradėjus skaityti norėjosi pasakyti – „va tas Čandleris kurį pažįstu“. Lyginant su kitomis skaitytomis autoriaus novelėmis ir romanais, čia mažiau ironijos ir veikia Džonas Dalmasas, vėliau virtęs garsiuoju Filipu Marlou. „Pradėk nuo merginos“ – istorijos pėdsakus jau buvau aptikęs romane „Sudie, mano gražute“. T. y. kaip žinote, o kas nežinote, tai dabar žinosit, kad autorius savo trumpus apsakymus susistemindavo ir sujungdavo į vieną ilgą romaną. Taip ir čia. Pabaiga gal kiek skiriasi, bet pradžia praktiškai identiška. „Moteris ežere“ – ko gero viena geriausių rašytojo novelių. Tikroviška, intriguojanti ir gerai pateikta. „Ispaniškas kraujas“, „Auksinis karalius“ – vėl rašoma iš trečio asmens perspektyvos, bet istorijos gan įdomios ir realistiškos. Nieko bendro su Kristi vingrybėmis ir išvedžiojimais. „Perlai – tai nemalonumai“ – kažkokia krizinė autoriaus novelė dvelkianti viskiu ir kitais alkoholiniais gėrimais. Komedija, kiek primenanti F. Daro „San Antonijas Makų šalyje“. Apibendrinant – verta būti perskaityta knyga, juolab, kad net septynios novelės joje. Dabar išleidžia vieną apsakymą kaip knygą ir už tai prašo kapšo auksinių. Nejuokinkit žmonių!
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą