Millionaire diamond collector Rudolf Kesselbach is in a Paris hotel room, contemplating the stroke of genius that is about to make him one of the wealthiest men in Europe, when a shadow steals into the room – a shadow with fine clothes, an easy smile, and a revolver pointed at Kesselbach’s chest. The intruder’s name, he says, is Arsène Lupin.
A few hours later, Kesselbach is found dead on the floor, Lupin’s calling card pinned to his chest. With the police hot on his trail, the master jewel thief must use every ounce of his genius to escape their traps and find the man responsible for the murder. But as Lupin soon discovers, his freedom is not all that is at stake. The fate of Europe hangs in the balance as well.
„813“ yra detektyvinis romanas parašytas žymaus prancūzų rašytojo Moriso Leblano. Jame mes atrandame pasaulyje jau spėjusį išpopuliarėti vagį-džentelmeną Arseną Liupeną, kuris mums pasirodo jau ketvirtąjį kartą. Kūrinys skaitytojų rankas pasiekė 1910-aisiais metais, kaip du atskiri knygos tomai: „Dvigubas Arseno Liupeno gyvenimas“ ir „Trys Arseno Liupeno nusikaltimai“. Vėliau šios dvi knygos buvo sujungtos į vieną ilgą romaną ir pavadintas tiesiog „813“. Jo centre atsiduria garsusis vagis Arsenas Liupenas, kuris įsivelia į kovą su paslaptingu žudiku „L. M.“, siekiančiu apkaltinti garsųjį vagį padarius didžiausią nusikaltimą pasaulyje – žmogžudystę. Ant kartos bus pastatytas ir Europos likimas, kuris slėpsis po trimis nekaltais skaičiais: „8“, „1“, „3“.
Knygoje bus kalbama apie tai, kaip Paryžiaus miestą ir vėl sukrės baisus nusikaltimas. Garsusis Pietų Afrikos deimantų magnatas ponas Rudolfas Keselbachas bus surastas surištas ir nužudytas savo paties viešbučio kambaryje. Jo pėdomis netrukus paseks ir milijonieriaus sekretorius bei viešbučio patarnautojas, kurie taip pat bus surasti negyvi. Visi įkalčiai rodys, kad žudikas yra garsusis vagis-džentelmenas Arsenas Liupenas. Nejaugi garsusis vagis pasiryžo žmogžudystei? Šio miesto žmonės žino, kad vagių karalius Arsenas Liupenas dar nėra nė karto atėmęs žmogaus gyvybės. Portsigaras su inicialais „L. M.“, bei paslaptingas numeris „813“ – dvi užuominos, kuriomis vadovaudamasis garsusis vagis-džentelmenas netrukus ims spręsti šį žiaurų nusikaltimą. Liupenas yra pasiryžęs apginti savo vardą, net jei tai reikštų pasitraukimą iš seniai užsitarnauto poilsio. Netrukus jis supranta, kad ant kortos yra pastatyta ne tiek jo laisvė, kiek visos Europos likimas. Veikdamas tarp keturių kalėjimo sienų Liupenas siekia ne tik apvalyti savo vardą, bet rasti priemonių manipuliuoti Vokietijos vyriausybe. Kad įmintų šią paslaptį jam tenka žongliruoti tarp paslaptingo žudiko, ryžtingų policininkų, korumpuotų didikų, imperatoriškos valdžios ir net aukštuomenės titulo paveldėtojų. Kas yra tas paslaptingas žudikas? Kodėl jis nužudė poną Keselbachą? Ką reiškia paslaptingas skaičius „813“, bus tie trys klausimai, kurie dar ilgai neduos ramybės kiekvienam šios knygos skaitytojui...
Taigi pasiėmiau skaityti dar vieną Moriso Leblano mįslę, dar vieną garsiąją vagies-džentelmeno istoriją. Prieš tai buvusioje knygoje patyręs skaudžią savo mylimosios mirtį garsusis vagis Arsenas Liupenas pasitraukia į pogrindį. Ties tuo, jo kaip vagies karjera, galbūt, ir būtų pasibaigusi, jei ne nuobodulys ir apkaltinimas žmogžudyste. Kad apgintų savo vardą ir įmintų skaičiaus „813“ paslaptį jam dar kartą tenka prisiimti vagių karaliaus titulą ir tik jam žinomu būdu atskleisti šį painų nusikaltimą. Visgi nepaisant to, kad šioje knygoje Arsenas Liupenas vaizduojamas kaip niekad stiprus, ryžtingas, linksmas ir galantiškas, knygos pabaigoje patyręs visišką fiasko jis – nusižudo! Mums lieka tik spėlioti, ar tai tik eilinė Liupeno išdaiga, ar autoriaus noras išleisti šį veikėją į pensiją. Skaitytojai spėlioja, kad, galbūt, autorius pavargo nuo savo herojaus šlovės ir nusprendė jį palaidoti. Prisiminkime ir garsųjį Artūrą Konaną Doilį, kurio personažas Šerlokas Holmsas užgožė kitus autoriaus darbus, ir jis panoro padaryti tam galą. Manoma, kad Morisas Leblanas pasekė savo įkvepėjo pėdomis ir knygos pabaigoje nusprendė aprašyti garsiojo vagies savižudybę, o šiai nepavykus – jo atsistatydinimą. Visgi spaudos ir gerbėjų prispaustam Morisui Leblanui neliko nieko kita, kaip tik prikelti super vagį iš numirusiųjų ir taip pratęsti jo nuotykius.
Šios knygos pirmąjį tomą mes randame ir lietuviškai, tačiau jis yra verstas iš rusų kalbos ir yra gan prastos kokybės. Sakiniai jame yra daug trumpesni, sukonkretinti, jais pasakoma žymiai mažiau ir šiek tiek kitu kampu nei originaliame kūrinyje Prancūzų kalba. Todėl visiems sumaniusiems skaityti šią knygą, aš patariu pasiieškoti leidinio anglų ar originalo kalba. Kaip bebūtų, kūrinys yra išties neblogas, ypač antrasis knygos tomas, kuriame kalbama apie šalių sąjungas, titulo paveldėjimus, inkriminuojančius dokumentus ir kitus dalykus. Beje, knygoje mes taip pat atrandame ir Šerloką Holmsą, kuris irgi pabando įminti mįslę, tačiau jam, žinoma, nepasiseka, juk visgi pagrindinis veikėjas yra Arsenas Liupenas, o ne anglas seklys.
Mane taip pat visad stebindavo Moriso Leblano gebėjimas į savo knygas patalpinti tiek daug veikėjų, tačiau nepasimesti tarp jų, o knygos pabaigoje sujungti juos į vieną visumą. Tai rodo ne tik autoriaus išmonę, bet ir puikų pasirengimą rašant knygas. Šis kūrinys išsiskiria taip pat ir tuo, kad jame mes atrandame net kelias labai žiaurias žmogžudystes ir užuominas apie įtampos dienas Europoje. Smagu, kai autorius atsižvelgia į tuometinę politinę padėtį ir kitus gyvenimiškus aspektus. Beje, vagis-džentelmenas įsivelia į šį painų nusikaltimą ne vardan kažkokio piniginio atlygio, o kiek globalesnių dalykų – manipuliavimo Europa.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą