Kietojo detektyvo meistro Raimondo Čandlerio romane „Mažoji sesutė“ į Filipą Marlou, privatų seklį, vieną dieną kreipiasi jauna mergina – kukli pilka pelytė, kažkuo jam labai primenanti ledi Makbet – ir prašo surasti jos dingusį brolį. Įvykių verpetas Marlou įsuka į Holivudo žvaigždžių, gangsterių, piniguočių, keistos praktikos gydytojų pasaulį...
Kaip ir buvau sau pažadėjęs, perskaičiau vieną iš R. Čandlerio detektyvinių romanų. Šiaip prieš tai mano skaityti rašytojo apsakymai man pasirodė per daug trumpi. Šis romanas, deja, pasirodė per daug ilgas. Turi būti labai jau gerai suregzta istorija, kad išlaikytų skaitytojo dėmesį ir susidomėjimą. To čia pasigedau, todėl perskaičius apie ketvirtadalį knygos, ji pradeda kelti nuobodulį. Dabar net manau, kad prieš tai skaityti apsakymai, buvo pačios tinkamiausios apimties. Kitas dalykas kurį norėčiau paminėti, tai ironija, o jos čia daug. Ji išskiria knygą iš kitų panašaus žanro kūrinių, bet kartu prideda ir savotišką negatyvų ir pesimistišką požiūrį. Visgi pripažinkime, kad naudojame ironiją nuo kažko gindamiesi ar norėdami atitolti. Ir dar vienas dalykas, visai ne į temą – knygoje labai daug rūkoma ir geriama. Ypač rūkoma (cigaretes, cigarus, pypkes, žolę ir t. t.). Išvada – būtų kvaila teigti, kad visi Čandlerio romanai yra ilgi ir nuobodūs, juolab kad šis rašytojas net berods keturis kartus yra minimas šimtuke geriausių visų laikų detektyvų sąraše. Žinoma ne šis kūrinys...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą