„Erelis nusileido“ (Jack Higgins, 2002 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.
Romanas sulaukęs didžiulio pasisekimo ir pelnęs rašytojui tarptautinį pripažinimą, buvo išverstas į 55 pasaulio kalbas.
Vokiečių žvalgybininkai, persirengę anglų desantininkais, užima pajūrio miestelį Anglijoje ketindami įvykdyti neregėto įžūlumo operaciją...
Romanas sulaukęs didžiulio pasisekimo ir pelnęs rašytojui tarptautinį pripažinimą, buvo išverstas į 55 pasaulio kalbas.
Vokiečių žvalgybininkai, persirengę anglų desantininkais, užima pajūrio miestelį Anglijoje ketindami įvykdyti neregėto įžūlumo operaciją...
Džekas Higinsas yra britų rašytojas gimęs Niukasle prie Taino, 1929-ais metais. Iki dvylikos metų jis gyveno Belfaste, Šiaurės Airijoje. Baigęs mokyklą, būdamas penkiolikos, jis trejus metus praleido „Karališkojoje žirgų gvardijoje“, kurioje šaltojo karo metu tarnavo Rytų Vokietijos pasienyje. Prieš išpopuliarėdamas Higinsas dirbo įvairius darbus, pavyzdžiui, pasiuntiniu, tramvajaus konduktoriumi, sunkvežimio vairuotoju, tarnautoju, o gavęs sociologijos ir socialinės psichologijos diplomus – mokytoju bei universiteto dėstytoju. Romanas „Erelis nusileido“ pavertė jį tarptautiniu bestselerių autoriumi, o nuo to laiko jo kūriniai parduoti daugiau nei 250 milijonų kopijų tiražu ir išversti į penkiasdešimt penkias pasaulio kalbas. Daugelis jo knygų virto populiariais kino filmais, įskaitant ir „The Violent Enemy“, kurį dėl politinių priežasčių vėliau uždraudė Užsienio reikalų ministerija. 1995 m. Džekui Higinsui Metropoliteno universitetas suteikė garbės daktaro vardą. Jis taip pat buvo „Karališkosios menų draugijos narys“, profesionalus naras bei šaulys. Autorius mirė savo namuose Džersyje, 2022 m. balandžio 9 d., būdamas 92 metų amžiaus. Į istoriją jis įėjo kaip vienas perkamiausių populiarių trilerių ir šnipinėjimo romanų kūrėjų. Na o pats įsimintiniausias iš jų, be abejo, yra žymusis „Erelis nusileido“. Jame pasakojama apie tai, kaip 1943 m. pabaigoje Hitleris, sužavėtas nuotykių kupino Musolinio išlaisvinimo iš įkalinimo Gran Sase, Italijoje, paveda admirolui Kanariui išstudijuoti Čerčilio pagrobimo planą. Operacijos įgyvendinimu rūpintis paskiriamas pulkininkas Radlis, kurio žinioje yra didvyriškas desantininkas pulkininkas Kurtas Šteineris, nedidelė jo drąsiausių pavaldinių grupė ir airių kilmės anglų literatūros dėstytojas Berlyne Liamas Devlinas. Lemtingąją dieną nušokę parašiutais į Norfolko grafystę, kur Čerčilis žadėjo slapta praleisti „savaitgalį“, Šteineris ir jo bendražygiai apsistoja nedidelėje kaimelio bažnyčioje. Viskas vyko pagal planą, na bent jau iki to momento, kuomet du mažamečiai vaikai įkrenta į upelį ir yra nunešami vandens srovės. Vienas vokiečių karys instinktyviai įšoka į vandenį jų gelbėti, taip sukompromituodamas visą operaciją. Demaskuoti ir užpulti amerikiečių karių, didesnė dalis vokiečių žūva. Išsigelbėja tik Liamas Devlinas, kuris palieka teritoriją; artimiausias Šteinerio bendražygis Riteris Noimanas, kuris grįžta į Vokietiją su motorine torpedine valtimi; ir pats pulkininkas, kuriam pavyksta pabėgti nuo amerikiečių stebėjimo ir beveik užbaigti operaciją, už tai sumokant savo gyvybe. Tačiau nei jis, nei pasaulis niekada nesužinos, kad žmogus, į kurį jie visi kėsinosi, net nebuvo Čerčilis... Romanas „Erelis nusileido“ yra išties neblogas karinis trileris. Tai meistriškai parašytas nuotykių romanas, kuris nepaisant karinės tematikos, kalba, nepatikėsite, apie neapykantą karui! Kūrinyje taip pat išaukštinamos ir tokios nesenstančios vertybės kaip drąsa, pasiaukojimas, meilė, ištikimybė ir pan. Aišku, kiek logiška panašų kūrinį skaityti 2023 metais aš tikrai nežinau. Juk kai panosėje turime beždžionę su granata, o spauda daugiau nieko kito nedaro, kaip tik mums nuolat tai primena, karine tematika parašytos knygos daug teigiamų emocijų nesuteikia. Iš kitos pusės romane randama meilės tema man labai patiko. Nežinau kodėl, bet karas ir meilė yra du dalykai, kurie yra tiesiog sutverti egzistuoti kartu. Knygą „Erelis nusileido“ buvau pradėjęs skaityti lygiai prieš dešimt metų. Visgi tada nesugebėjau pasistūmėti toliau pirmojo skyrelio, tad tiesiog viską mečiau. Šiemet pakartojau šį savo bandymą ir jis buvo daug sėkmingesnis! Pasakojimas man pasirodė labai kokybiškas ir įdomus, o faktas, kad apie penkiasdešimt procentų knygos turinio yra istoriškai dokumentuota, tiesiog pribloškė. Aišku skaitytojui šioje knygoje paliekama pačiam nuspręsti, kiek likusio teksto yra tiesa, o kiek spėlionės. Remdamasis dokumentais pagrįstu istoriniu faktu ir nepaprastai spalvinga vaizduote, autorius šioje knygoje mums pateikia vieną labiausiai įtraukiančių ir įdomiausių Antrojo pasaulinio karo istorijų. Pagal knygą yra sukurtas ir vaidybinis filmas, kurio pabaiga, kiek supratau, yra šiek tiek kitokia ir netgi, sakyčiau, labiau apgalvota. Kaip bebūtų, knygą aš perskaičiau, likau patenkintas ir dabar braukiu ją iš „nebaigtų skaitytų knygų“ sąrašo...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
2 komentarai
Filmas yra geras pagal sia knyga:)
Planuoju kada nors pasiimti iš naujo skaityti šitą knygą. Gal po dešimties metų pertraukos pasirodys įdomesnė...
Rašyti komentarą