Paieška

2023 m. vasario 7 d.

„Geri kaimynai“ ~ Mattias Edvardsson

„Geri kaimynai“
(Mattias Edvardsson, 2022 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

„Žmonės – tai mįslės, o man mįslės niekada nepatiko.“

Ieškodami ramesnio gyvenimo, Mikelis ir Bjanka su dviem savo vaikais iš Stokholmo atsikrausto į Šiopingę – nedidelį, idilišką miestelį, atrodantį tiesiog tobulą jų šeimai. Nusipirkę namą, įninka į jaukią rutiną: Mikelis dirba mokytoju vietinėje mokykloje, o Bjanka namuose augina vaikus. Tačiau šeimos ramybę sudrumsčia nelaimė: prie pat jų namų Bjanką partrenkia automobilis, vairuojamas kaimynės Žaklinos.

Kol ligoninėje gydytojai kovoja dėl Bjankos gyvybės, Mikelis grumiasi su tamsiomis mintimis: kaip išgyvens be mylimos žmonos? Kas iš tiesų jai nutiko? Visi žinojo, kad Žaklina nemėgsta Bjankos, bet ar jų santykiai buvo tiek įtempti, kad Žaklina ryžtųsi žudyti? Neilgai trukus Mikelis sužino, kad kartu su Žaklina automobilyje buvo ne tik jos sūnus Fabianas, bet ir Ula – vyras, su kuriuo Bjanka paskutiniais mėnesiais buvo užmezgusi itin artimą ryšį... O tai viską keičia.

Įtampa ir nežinia priverčia visus parodyti savo tikruosius veidus. O už kiekvieno idiliškosios Šiopingės gatvės kampo tyko tamsios paslaptys ir smurtas...

Mattias Edvardsson (g. 1977) yra populiarus švedų rašytojas ir mokytojas iš Treleborgo, Švedijos. Jis yra penkių romanų ir kelių populiarių knygų jaunimui autorius. 2018 m. jis išleido psichologinį ir įtemptą romaną „Visiškai eilinė šeima“, kuris bematant tapo bestseleriu. Po dviejų metų, 2020-ais, pasirodė kita jo knyga – „Geri kaimynai“, kuri taip pat buvo palankiai sutikta kritikų, bei sulaukė didelės komercinės sėkmės. Pastaroji tapo pirmaujančiu kūriniu tarptautinėje „nuaro“ žanro arenoje, buvo išversta į kelias dešimtis kalbų. Joje pasakojimas mus nukelia į vieną uždarą priemiesčio kvartalą, kuriame iš pažiūros visi vienas kitą pažįstą, tačiau tikrovėje taip nėra. Kūrinio pasakojimas randa pradžią Pramuštgalvių gatvėje, į kurią vyras Mikelis ir žmona Bjanka persikelia auginti savo du mažamečius vaikus. Viskas čia atrodo išties šaunu ir pasakiška, na bent jau iki to momento, kuomet šeima susipažįsta su naujaisiais kaimynais. Juk šalia jų gyvena Žaklina Salander, buvęs mados modelis, o dabar vieniša mama, sunkiai besiorientuojanti gyvenime. Jos sūnus Fabianas, turintis kol kas dar nediagnozuotą elgesio sutrikimą. Kaimynas Ula Nilsonas, kuris po apiplėšimo stengiasi atgauti sveikatą ir yra apsėstas noru išlaikyti idilišką kaimynystės saugumą. Bei pensininkai Okė ir Guna Brita, stebintys kiekvieną kaimynų žingsnį. Kai vieną dieną Bjanka nukenčia autoavarijoje, kurią sukėlė kaimynė Žaklina, visi pamano, kad tai tragiška nelaimė. Tačiau tik kai žmona Bjanka panyra į komą, vyras Mikelis suabejoja visa šia situacija. Galbūt visgi yra kitas, žymiai niūresnis paaiškinimas?.. Romanas „Geri kaimynai“ yra išties šaunus psichologinis detektyvas. Tai pasakojimas kalbantis apie ploną ribą tarp teisingų ir neteisingų poelgių, apie pavojus, tykančius pernelyg artimai suartėjus su kaimynais. Šis pasakojimas, visai kaip ir romanas „Visiškai eilinė šeima“, yra parašytas labai primityviai, tačiau be galo įtraukiančiai. Knygos siužetas sukasi aplink autoįvykį, kurio aplinkybės pateikiamos skirtingų veikėjų akimis, dvejomis veiksmo linijomis: iki nelaimės ir po jos. Veiksmas pateikiamas Mikelio, Žaklinos ir jos sūnaus Fabiano akimis. Skaitydamas bandai suprasti kas įvyko, kas yra kaltas, bei kur link visa tai veda? Galbūt kalta Žaklina, kuri pyko ant Bjankos, nes ši jai pavydėjo? Galbūt ją pakurstė Mikelis, kuris buvo šiek tiek neištikimas žmonai? O gal visgi kaltas Fabianas, kuris yra šiaip kažkoks nesveikas psichas? Skaitydamas knygą tu niekaip negali perprasti šių veikėjų, nesupranti kodėl jie yra tokie, kokie yra. Visa tai priverčia puslapius versti tiesiog šviesos greičiu, kas liudija apie tikrai kokybišką laisvalaikio praleidimo būdą. Taip, šis romanas turi minusų ir patiks ne visiems skaitytojams, tačiau, mano požiūriu, jis peržengia eilinio detektyvo rėmus. Autorius šioje knygoje klausia kiekvieno iš mūsų: ar mes gerai pažįstame savo kaimynus, bei ar nebijome palikti atvirų savo namo (buto) durų? Juk tik palikę jas atviras suprasime, kiek tą daryti yra saugu...

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra