Švedijos detektyvų karalienė Liza Marklund, kurios knygos parduotos 23 milijonais egzempliorių 40 kalbų, sugrįžta su trenksmu – naujas skandinaviškas detektyvas POLIARINIS RATAS privers sustingti iš įtampos. Kadaise penkios merginos priklausė vienam knygų klubui. Tačiau kartą viena jų dingo be žinios. Jos kūnas po tiltu gulėjo 40 metų. Kokias paslaptis tiek laiko slėpė amžinas įšalas?
Toli šiaurėje, ramiame Stentrasko kaime, griūvantis tiltas netikėtai atskleidžia savo paslaptį, saugotą 40 metų. Po juo randamas jaunos moters kūnas be galvos, gulėjęs ten nuo 1980 metų vasaros.
Per 2020 m. Kalėdas keturios moterys, priklausiusios knygų klubui, kurį jos vadino „Poliariniu ratu“, susitinka po daugelio metų. Kažkada jų buvo viena daugiau.
Penkios paauglės merginos iš mažo Norboteno apygardos miestelio Stentrasko kartą per mėnesį susitikdavo aptarti perskaitytų knygų. Penkios skirtingos asmenybės, atsidūrusios ant brandos, moteriškumo ir nuolatinių, lemtingų pokyčių slenksčio...
1980 m. vasarą viena iš jų dingo be žinios. Manoma, kad po tiltu rastas nužudytos merginos kūnas priklausė jai. Kalėdinis likusių keturių moterų susitikimas – pirmasis po draugės dingimo.
Netrukus paaiškėja, kad draugės mirtis kažkaip susijusi su merginų praeities santykiais.
Kas nutiko tą rugpjūtį, kai dingo viena iš merginų, ir kaip tai pakeitė knygų klubo „Poliarinis ratas“ narių gyvenimus ir asmenybes? Kokios buvo jų paslaptys ir kurios iš jų išaiškės dabar?
Liza Marklund yra švedų žurnalistė ir garsi kriminalinių romanų autorė, kilusi iš Palmarko kaimelio, esančio šiaurinėje Piteo savivaldybėje, Švedijoje. Jos romanai, iš kurių daugumoje sutinkama išgalvota veikėja Anika Bengzton, buvo išleisti trisdešimčia kalbų. Marklund yra trečios pagal dydį Švedijos leidyklos „Piratförlaget“ bendrasavininkė ir Švedijos bulvarinio laikraščio „Expressen“ apžvalgininkė. Ji taip pat yra ir „Unicef“ ambasadorė. Autorė debiutavo 1995-ais metais ir nuo tada išleido galybę kriminalinių romanų, kelis dokumentinius kūrinius, bei vieną negrožinės literatūros knygą apie moterų lyderystę. Savo romane „Poliarinis ratas“ Liza kalba apie makabrišką nusikaltimą, įvykdytą Stentraske, nuostabaus kraštovaizdžio miestelyje, esančiame apie dvidešimt kilometrų į pietus nuo poliarinio rato. Na o viskas prasideda nuo to, kad penkios paauglės, gyvenančios mažame Strentrasko miestelyje, šiaurinėje Švedijos dalyje, nusprendžia suformuoti skaitytojų ratelį, pavadintą „Poliarinio rato“ vardu. Čia jos susitinka kartą per mėnesį, kad pasikeistų nuomonėmis apie perskaitytas knygas. Deja, vieną 1980-ųjų vasarą, viena iš merginų dingsta be žinios. Po keturiasdešimties metų ji randama įmūryta į tilto pamatą, nuoga ir nukirsta galva. Nenuostabu, kad tai tampa šoku visoms buvusioms „Poliarinio rato“ narėms, po studijų išsilaksčiusioms į visas keturias puses. Dabar, prieš pat 2019-tųjų metų Kalėdas, jos žada pirmą kartą susitikti. Būtent tada ir paaiškės tiesa apie tai, kas buvo merginų santykiuose negerai, bei kas lėmė tokią viso to baigtį... Romanas „Poliarinis ratas“ yra išties neblogas pasakojimas. Tai pirmoji trilogijos dalis, vykstanti atokioje Švedijos teritorijoje. Tai tikrai aukšto lygio kriminalinis kūrinys, kuriam būdingi įdomūs personažai ir veiksmo plėtojimas dviem laiko perspektyvomis: 1980-ųjų vasarą ir 2019-ųjų žiemą. Pagrindiniais romano veikėjais taps penkios skaitytojų klubo merginos, bei Vikingas Strombergas, dabartinis Strentrasko miestelio policijos viršininkas, o anuomet tik nekaltas paauglys, įsimylėjęs vieną iš merginų. Pasakojimo siužetas bus padalintas į kelias dalis, kurių kiekviena pasakos istoriją, besisukančia apie vieną iš merginų. Karina Burstrand romane yra pateikiama kaip neeilinių politinių pažiūrų mergina. Siuzana Johanson, savo ruožtu, yra homoseksuali ir įsimylėjusi Kariną. Birgita Landen mėgsta pjaustytis, nes tik taip jaučiasi gyva. Agneta Makitalo gyvena su maniakine depresija sergančia motina, o štai Sofija Helsen išvis negali pasigirti pagirtina reputacija ar padoriu elgesiu. Visa tai knygoje susipina į labai painų voratinklį, kurio atomazga pateikiama tiesiog iš „koto verčiančioje“ pabaigoje. Skaudžios paslaptys, dešimtmečius slėptos tiesos, galybė dramos, visa tai mes rasime šioje knygoje ir dar daugiau. Aišku knyga turės ir savų minusų, tokių kaip labai lėtas siužetas, ar labai prastas vertimas, tačiau, mano nuomone, pasakojimas yra vis tiek vykęs ir žadinantis apetitą. Aš jau nekalbu apie tai, kad 2021-ais metais šis kūrinys buvo nominuotas Švedijos kriminalinių rašytojų akademijos apdovanojimui geriausio metų kriminalinio romano kategorijoje. Būtinai lauksiu tolimesnių šios serijos kūrinių, kuriuose istorija jau prasitęs šalį užplūdus baisiajai covid-19 pandemijai...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą