Dešimtmečius slaptas nusikalstamas tinklas Stokholme išnaudoja jaunas merginas, negailestingai šalindamas visus, kurie grasina atskleisti jų paslaptį.
Policijos pajėgos surenka specialią komandą, kurios tikslas – išpainioti šį tinklą ir išsiaiškinti jo narius, bet pareigūnams nepavyksta priartėti prie nusikalstamos grupuotės.
Emilė – jauna teisininkė, ką tik įkūrusi savo įmonę. Tedis – buvęs nusikaltėlis, mėginantis pradėti gyvenimą iš naujo. Pirmą kartą susitikę to paties autoriaus romane IŠNYKTI STOKHOLME, jie aptiko Švedijos sekso mafijos tinklą. Nors jų partnerystė buvo sėkminga tiek asmeninėje, tiek profesinėje srityse – nuo to laiko jie daugiau vienas kito nematė. Tačiau kai jauna Emilės klientė nužudoma nespėjusi duoti parodymų prieš savo skriaudikus, jaunoji advokatė kreipiasi pagalbos į savo buvusį partnerį.
Tedžio ir Emilės tyrimas pavojingai priartėja prie slapto tinklo paslapčių. Taip arti, kad kažkas bando juos nutildyti, naudodamas visas priemones. Kažkas, kas žino beveik kiekvieną jų žingsnį ir turi pakankamai galios įkišti Tedį atgal į kalėjimą, o gal net abu partnerius sukišti į lavonmaišius...
Jensas Liapydusas yra Švedijos baudžiamosios gynybos advokatas ir rašytojas, labiausiai išgarsėjęs savo „Juodosios Stokholmo“ trilogijos knygomis. Autorius debiutavo 2006-ais metais su kūriniu „Greiti pinigai“ – vienu labiausiai apkalbamų ir perkamų XXI a. Švedijos romanų. „Lengvi pinigai“ ir kiti šios trilogijos pratęsimai buvo pritaikyti netgi keliems sėkmingiems kino filmams, iš kurių pirmąjį režisavo Danielis Espinosa. Liapyduso darbai, kuriuos kritikai pavadino švedų Džamesu Elrojumi, remiasi jo 15 metų patirtimi dirbant advokatu baudžiamosiose bylose įmonėje, atstovavusioje kai kuriems garsiausiems Švedijos nusikaltėliams. Būtent tai suteikė autoriui unikalų supratimą apie pogrindinį Švedijos sostinės gyvenimą, kurio žinias jis pritaikė kurdamas savo „juoduosius“ romanus. 2020-ais metais Jensas Liapydusas debiutavo kaip vaikų knygų autorius su greitais ir linksmais romanais serijoje „Dillsta įgula“. Romane „Padėties šeimininkas“ autorius toliau tęsia advokatės Emilės ir gangsterio Tedžio nuotykius, su kuriais mes susipažinome knygoje „Išnykti Stokholme“. Šį kartą dėmesio centre atsiduria slaptas, paaugles merginas išnaudojantis nusikalstamas tinklas, kurio išardymui netgi suburiamas specialus policijos padalinys. Tačiau vos tik policija atranda vienintelę, duoti parodymus sutikusią liudininkę, kai ji tuoj pat nužudoma. Merginai atstovauti bandė advokatė Emilė, kuri nors ir be didelio entuziazmo, stengėsi pagelbėti stipriai traumuotai moteriai. Kai Katia žiauriai nužudoma, Emilei nelieka nieko kito, kaip tik kreiptis pagalbos į savo buvusį meilužį Tedį. Tačiau kažkas bando supainioti savo pėdsakus taip įnirtingai, jog griebiasi netgi pačių kraštutiniausių priemonių. Tuo metu Nikola, Tedžio sūnėnas, nusprendžia nedaryti dėdės praeities klaidų. Tačiau kai jo geriausias draugas miršta gangsterių kovoje, keršto troškimas triumfuoja prieš protą. Gyvenimą ant ribos veda ir studentė Roksana, kuri svajoja būti pastebėta, įvertinta ir apšviesta ryškia, prabangiausių Stokholmo klubų, šviesa. Tačiau jos likimą sudrumsčia visų linksmybių karalius – ketaminas, dėl kurio merginai tenka griebtis gana beprotiškos ir mirtinos užduoties... Romanas „Padėties šeimininkas“ yra tikrai neblogas pasakojimas, kalbantis organizuoto nusikalstamumo tema. Jensas Liapydusas tikrai moka rašyti apie tai, tad tokie žodžiai, kaip kad „taip nebūna“ arba „tai taip netikroviška“, Jums paprasčiausiai nekils. Knygos centre atsiduria keli veikėjai, o būtent advokatė Emilė, buvęs gangsteris Tedis, jo sūnėnas Nikola ir mergina vardu Roksana, pakliuvusi į gana nepavydėtiną situaciją. Knygoje įstorija tęsiama ten, kur ji baigėsi romane „Išnykti Stokholme“. Emilė vis dar abejoja savo jausmais ir yra įsitikinusi, kad Tedis jai ne pora. Tedis irgi nėra užtikrintas tuo ką jaučia savo buvusiajai, ypač dabar, kai ji pastojo, Nikola susigriebė ir beveik išbrido iš nusikalstamo pasaulio, o štai Roksana, atvirkščiai, paskendo jame iki pat ausų... Knyga yra išties nebloga, parašyta sumaniai, nors neskaičiusiems prieš tai buvusio romano, arba spėjusiems jį jau primiršti, pasirodys kažkokia lyg „iš mėnulio“ nukritusi. Kūrinyje daug kalbama apie organizuotą nusikalstamumą ir jo keliamas problemas, tačiau žmonėms, tokiems, kaip aš, kurie trokšta paprasčiausiai maloniai pasėdėti ir paskaityti kažką intriguojančio bei mįslingo, ji gali netgi šiek tiek prailgti. Taip, čia daug kraujo, narkotikų, prostitucijos ir kitų baubų, tačiau bent jau man norėjosi paprasčiausios žmogžudystės, kurią bandytų išspręsti koks neeilinis, gal kiek depresuojantis, policijos tyrėjas. Jei ir Jūs to trokštate, tada ši knyga ne Jums. Tačiau jei Jums trūksta baisių šių dienų didmiesčių realijų, tada Jūs pataikėte „pagal adresą“...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą