Prieš daugelį metų atostogaujant paplūdimyje dingo Stelos vienerių metų dukra. Po intensyvių paieškų policijos tyrimas buvo baigtas – manyta, kad mergaitę nunešė srovė ir ji nuskendo.
Praėjo dvidešimt vieneri metai po tos lemtingos dienos. Stelos gyvenimas tapo ramus ir idiliškas – ji laimingai ištekėjusi, turi paauglį sūnų, sėkmingai dirba psichoterapeute.
Tačiau kai į jos kabinetą įžengia nauja pacientė, Stelą ištinka panikos priepuolis.
Jauna moteris prisistato kaip Izabelė, tačiau Stela įsitikinusi, kad ji – jos prieš daug metų dingusi dukra Alisa.
Nors niekas Stela netiki, ji pasiryžusi įrodyti, kad yra teisi, ir rizikuoti viskuo, ko tik prireiks. Tik ar ji bent nutuokia, kokia pavojinga bus ši kelionė į praeitį? Kas iš tikrųjų įvyko prieš daugybę metų? Kodėl jos neapleidžia jausmas, kad kažkas ją nuolat stebi ir... trokšta jos mirties?
Elisabeth Noreback (g. 1979 m.) yra švedų rašytoja, kurios debiutinis romanas „Pasakyk, kad esi mano“ buvo išleistas daugiau nei 35-iose šalyse. Ji yra didelė trilerių gerbėja ir mėgsta kriminalinius serialus. Elisabeth yra įgijusi inžinerijos magistro laipsnį Karališkajame technologijų institute, o šiuo metu su vyru ir trimis vaikais gyvena Stokholme. Romane „Pasakyk, kad esi mano“ autorė kalba apie didžiausią kiekvienos motinos košmarą – vaiko ir savo paties proto praradimą... Stela Vidstrand yra gerbiama psichoterapeutė. Ji yra ištekėjusi už mylinčio vyro, yra trylikos metų berniuko mama, turi pavydėtinus namus, gerą automobilį ir, atrodo, yra išties laiminga. Tačiau jos praeitį gaubia baisus įvykis, kuris taip niekada ir nebuvo įveiktas. Kai vieną dieną Stela savo kabinete pamato jaunąją Izabelę, ji pradeda įtarti, kad tai yra Alisa, prieš daugiau nei dvidešimt metų per šeimos išvyka dingusi jos dukra. Bet ar ji tikrai yra jos dukra? Ar kartais tai ne jos vaizduotės vaisius? Kaip patvirtinti tokį įtarimą ir netapti bepročiu persekiotoju? Jei visgi Izabelė yra jos dukra, tada kas jai nutiko? Kaip ji dingo? Ieškodama atsakymų, Stela ne tik sukelia pavojų savo pačios gyvybei, bet ir išaiškina melą, kurio užmaskavimui prireikė daugiau nei dvidešimt metų! Romanas „Pasakyk, kad esi mano“ yra tikrai neblogas kūrinys. Jis kalba apie vaiko pagrobimą ir yra parašytas gana sumaniai. Jame autorė pateikia mums trijų moterų portretus, tris jaudinančius pasakojimus apie nepakeliamą skausmą, praradimą, sielvartą, kaltę, beprotybę ir visišką apsėdimą. Romanas „Pasakyk, kad esi mano“ yra savotiškas „Moters lange“ ir „Merginos traukiny“ analogas, kuriame jauna moteris didesniąją knygos dalį aplinkinių yra laikoma visiška beprote ir tik knygos pabaigoje gauna šansą reabilituotis. Kai kam toks siužetas pasirodys jau ganėtinai išsemtas, o kai kas gi jame atras ir kažko visiškai netikėto! Iš esmės tai istorija apie sielvartą ir kaltę, bei tai, kaip dingusio vaiko netektis gali paveikti jo gimdytojus. Tai taip pat ir istorija apie motinišką meilę, kuri vardan savo vaiko gerovės yra pasirengusi padaryti bet ką, netgi tapti pavojingo žudiko auka! Manau tokio Stelos užsispyrimo pavydėti turėtų kiekvienas save gerbiantis pilietis, net tas, kuris jo stygiumi nesiskundžia.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą