„Pilkųjų samanų švytėjimas“ (Thor Vilhjálmsson, 2005 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.
Toras Viljamsonas (Thor Vilhjálmsson, g. 1925) – garsus šiuolaikinis islandų romanistas, dramaturgas, poetas, vertėjas, Islandijos PEN klubo prezidentas. Už kūrybą buvo apdovanotas Šiaurės tarybos literatūros premija (1988) ir Švedų akademijos Šiaurės Europos literatūros premija (1992).
Romanas „Pilkųjų samanų švytėjimas“ (1986) – vienas įspūdingiausių moderniosios islandų literatūros kūrinių. Siužeto pagrindu pasirinkta mįslinga, Islandijoje garsiai nuskambėjusi byla. Nuošaliame šiaurės Islandijos slėnyje įvykdytas nusikaltimas. Jo tirti atvyksta teisėjas, turintis ambicijų tapti poetu. Ar tai žmogžudystė? Kas kaltas? Kur meilės ribos?
Šis kūrinys – tai įspūdingas daugiabalsis tekstas, kuriame susipina kriminalinio romano ir meilės istorijos elementai, pasaulinio literatūros paveldo ir poetiškų islandų sagų atbalsiai.
1988 m. romanas pelnė Šiaurės kraštų ministrų tarybos literatūros premiją. Knyga sulaukė didžiulio populiarumo, ji išversta į keliolika pasaulio kalbų.
Toras Viljamsonas (Thor Vilhjálmsson, g. 1925) – garsus šiuolaikinis islandų romanistas, dramaturgas, poetas, vertėjas, Islandijos PEN klubo prezidentas. Už kūrybą buvo apdovanotas Šiaurės tarybos literatūros premija (1988) ir Švedų akademijos Šiaurės Europos literatūros premija (1992).
Romanas „Pilkųjų samanų švytėjimas“ (1986) – vienas įspūdingiausių moderniosios islandų literatūros kūrinių. Siužeto pagrindu pasirinkta mįslinga, Islandijoje garsiai nuskambėjusi byla. Nuošaliame šiaurės Islandijos slėnyje įvykdytas nusikaltimas. Jo tirti atvyksta teisėjas, turintis ambicijų tapti poetu. Ar tai žmogžudystė? Kas kaltas? Kur meilės ribos?
Šis kūrinys – tai įspūdingas daugiabalsis tekstas, kuriame susipina kriminalinio romano ir meilės istorijos elementai, pasaulinio literatūros paveldo ir poetiškų islandų sagų atbalsiai.
1988 m. romanas pelnė Šiaurės kraštų ministrų tarybos literatūros premiją. Knyga sulaukė didžiulio populiarumo, ji išversta į keliolika pasaulio kalbų.
Islandų rašytojas Toras Viljalmsonas gimė 1925 m. Edinburge, Škotijoje. Išsilavinimą gavo Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje. Kažkada jis buvo laikomas ezoteriniu veikėju, romanistu, novelių rašytoju, poetu ir eseistu, tokių rašytojų, kaip Malro, Eko ar Aljendė vertėju į islandų kalbą. Šiandien jis yra vienas pagrindinių Islandijos modernizmo atstovų. Knygoje „Pilkųjų samanų švytėjimas“ (Grámosinn glóir, 1986) – jis atkreipia dėmesį į istorinį įvykį: įbrolio ir įseserės kaltinimą kraujomaiša, bei jų vaiko nužudymą. Viljalmsonas šioje knygoje demonstruoja vėlyvojo romantizmo stilių, puikiai nušviečia visas šio stiliaus subtilybes. Romano dėmesio centre atsiduria teisėjas-poetas Ausmunduras, kuris keliauja per stebuklingą Islandijos kraštovaizdį, įvykdyti teisingumą. Kelionės metu jis permasto ir savo, kaip teisėjo, atsakomybę, iškelia kaltės ir atsakomybės klausimus. Juk pasak kitų, poetiškos prigimties žmogus yra sukurtas perteikti ir suprasti kitus, o ne teisti juos, jei jie neatitinka kažkokių dirbtinių įstatymų paragrafų. Knygos centre taip pat pastatoma ir dviejų jaunuolių meilė, pasibaigusi baisia katastrofa! Ausmunduras turi nuspręsti, ar jaunuoliai yra kalti dėl kraujomaišos, bei koks nuosprendis jiems turi grėsti. Tyrimo metu teisėjo įsitikinimai pradeda keistis, užleisdami vietą naujiems... Šis teisėjas vaizduoją tikrą personažą (Einarą Benediktsoną), kuris yra gerai žinomas visiems islandams. Jis yra jų nacionalinis poetas ir vienas didžiausių reformatorių, norėjusių išvesti Islandiją iš viduramžiškos pasaulėžiūros. Knygoje „Pilkųjų samanų švytėjimas“ Toras Viljalmsonas remdamasis archyvine medžiaga pabandė prikelti seną istoriją naujai. Čia jis mums demonstruoja nuostabius savo šalies kraštovaizdžius, nepamiršdamas ir priespaudos, kurią visuomenė darė nepaklususiems jų taisyklėms. Knygoje autorius meistriškai sujungia teisminę, politinę, religinę ir lyrinę kalbą, pavertusią šią knygą neginčijamu šiuolaikinės Europos literatūros šedevru. Aišku skaitytojai pripratę prie įprastų detektyvinių romanų kanonų liks stipriai nusivylę, mat čia neras nei įprastos jiems sekos, nei stiliaus. Visgi visi pasiekę romano pabaigą neliks nusivylę, mat atras daug įdomių ir protingų minčių. Juk ką mes žinome apie jaunuolių nusikaltimo kilmę ir prigimtį? Jei dėl visko kalta yra meilė, o ji yra nesavanaudė ir nuoširdi, tai argi ji nėra šventa? Pamastykime apie tai daugiau, o tada pasidalinkime mintimis su kitais...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą