Jéricho est un forban mystérieux et controversé. La rumeur rapporte en même temps de les actes les plus terribles et les attitudes les plus nobles. Nathalie Manolsen est une jeune et riche héritière. Forville et le docteur Chapereau sont les amis de son défunt père. Quelle est la connexion entre ces personnages? Pensé à l’origine comme une aventure d’Arsène Lupin, ce roman policier est riche en intrigues.
Jei manęs kas paklaustų – kokią knygą tu pasiimtum į negyvenamą salą? Aš greičiausiai atsakyčiau – Roberto Luiso Stivensono „Lobių sala“. Ir visgi, jeigu man reikėtų pasirinkti ką nors iš mano mėgstamiausio rašytojo knygų, tai, greičiausiai, būtų: „Arsenas Liupenas – vagis džentelmenas“. Romanas „Princas Džerikas“ taip pat galėtų tapti ta knyga, juk joje yra ne tik daug nuotykių, paslapties, veiksmo, gražių moterų, bet ir... keli piratai... Gražioji Natalija Manolsen, jauna ir turtinga įpėdinė, įsikuria Miradoro viloje, esančioje Esterelio masyve, netoli Antibų. Palaikyti jai draugijos atvyksta du velionio jos tėvo draugai: Forvilis, eksporto bendrovės „Manolsen“ direktoriaus ir amžinas piršlys, bei daktaras Šarpo. Svečiams atvykus, pokalbis pasisuka apie Džeriką, paslaptingą ir prieštaringą piratą, kuris, pasak gandų, yra tiek pat žiaurus, kiek ir kilnus. Visgi daktarui Šarpo pradėjus nuobodžiauti, jis bičiuliams nusprendžia papasakoti kitą keistą istoriją – apie iš jūros gelmių išvaduotą vyrą, stebuklingai pasveikusį nuo sunkios galvos traumos, tačiau visiškai praradusį atmintį. Jau netrukus šis paslaptingas personažas pasirodo Miradoro viloje, mat nori užkirsti kelią nusikaltimui, kuris gresia gražiajai jos šeimininkei... Romanas „Princas Džerikas“ yra vienas geriausių mano skaitytų prancūzų rašytojo Moriso Leblano kūrinių. Sumanytas kaip Arseno Liupeno nuotykis, tačiau vėliau perredaguotas, jis pirmą kartą pasirodė periodiniame leidinyje „Le Journal“, 1925-1929-ais metais. Šiame romane Morisas Leblanas išlieka ištikimas sau, mat eilinį kartą pasakoja romantišką istoriją, kurios centre atsiduria neseniai tėvo netekusi mergina ir paslaptingas baronas, dėl galvos traumos visiškai praradęs atmintį. Mes tik galime spėlioti, kodėl Elen Rokas knygos pabaigoje netapo Arsenu Liupenu, juk jis pasižymi visais vagies-džentelmeno bruožas: yra aukštas, liesas, raumeningas, moka daug kalbų, fechtuojasi ir netgi boksuojasi! Čia jis atvyksta į pagalbą jaunai našlaitei, mat netyčia nugirsta dviejų banditų pokalbį, apie naktį ketinamą įvykdyti antpuolį! Elen Rokas turi ir slaptų kėslų – mergina jam primena kažką iš jo praeities, kuri dabar skendi tirštame užmaršties rūke. Pagrindinis romano blogiukas ir visų bėdų priežastis – piratas Džerikas – pasirodo, žinoma, tik knygos pabaigoje. Jo pasirodymas ne tik supriešina draugus, bet ir apverčia jų gyvenimus visu šimtu aštuoniasdešimt laipsnių kampu. Kas tas Džerikas – nuožmus ir negailestingas banditas, ar tiesiog žmogus, netekęs žmogiškumo, po baisų karo negandų?
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą