Amerikiečių rašytojo, siaubo ir weird fiction, keistosios literatūros, klasiko H. P. Lovecrafto (1890-1937) tekstai – tarsi skiepai nuo egocentrizmo. Jie primena apie žmogaus vienatvę ir menkumą nepažinaus, neaprėpiamo, šalčiu alsuojančio kosmoso akivaizdoje. Didžiausio siaubo šaltinis – susidūrimas su absoliučiu nežmogiškumu. Knygos istorijose – rafinuoti estetai kapų plėšikai, menininkai, kuriems pavyksta užčiuopti Visatos paslaptis, mokslininkai, trokštantys atrasti tai, kas galbūt net neskirta žmogui, apleistos tolimos vietovės, tapusios šiurpių būtybių priebėga...
H. P. Lovecrafto kūriniai padarė milžinišką įtaką elitinei literatūrai, autoriniam ir pramoginiam kinui, šiuolaikinei filosofijai. Taip pat metalo muzikai, komiksams, kompiuteriniams žaidimams. Savo mokytoju jį laikė W. S. Burroughsas, S. Kingas, juo žavėjosi J. L. Borgesas, apie jį rašo M. Houellebecqas ir kiti. Nors rašytojas mirė neišleidęs nė vienos knygos, šiandien jo tekstai – JAV literatūros kanono dalis. 2005 m. autoriaus kūrybos rinktinė išleista prestižinėje „The Library of America“ serijoje.
Pirmojoje lietuviškoje H. P. Lovecrafto rinktinėje – apsakymai ir apysakos, aprėpiantys visą jo kūrybos kelią.
Kuomet 1937-ais metais H. P. Lovecraftas mirė skurde, emociškai ir fiziškai sužlugdytas, niekas net giliausiame sapne negalėjo susapnuoti, kad jis bus laikomas šiuolaikinio siaubo krikštatėviu ir kad jo kūryba paveiks visą rašytojų kartą, įskaitant ir tokius didžius meistrus, kaip Stivenas Kingas, ar Enė Rais. Niekas nenumanė, kad vis didėjant atstumui nuo XX a. pradžios, Naujosios Anglijos poetas, autorius, eseistas ir „rašytojas-vaiduoklis“ Howardas Phillipsas Lovecrafas, taps viena audringiausių ir mįslingiausių XX a. literatūros figūrų. Nepaisant to, kad rašytojas mirė gana jaunas – keturiasdešimt šešerių metų, niekintas kritikų ir nesuprastas skaitytojų, jis pagaliau yra pripažįstamas „vienu didingiausiu siaubo literatūros rašytoju“. Knygoje „Tykantis tamsoje“ leidykla „Kitos knygos“ surinko žinomiausius autoriaus apsakymus ir apysakas, tokiu būdu išreikšdama pagarbą šiam puikiam gotikinės ir siaubo literatūros atstovui. Per savo karjerą Lovecraftas, „siaubo istorijos Kopernikas“ (Fritz Leiber), parašė begalę trumpų kūrinių. Juose jis ženkliai nukrypo nuo savo pirmtakų naudojamo stiliaus (daugiausia dėmesio skyrusio vaiduokliams ir raganoms), o susitelkė ties žmonija ir jos tarpe gyvenančiomis būtybėmis iš tolimo kosmoso, ar bendros praeities. Savo apsakymuose ir apysakose autorius mums bando pateikti vieną tiesą – didingiausias Žemės planetos atstovas – žmogus – nėra vienintelis planetos gyventojas! Savo gyvenimo vieta, laiku ir realybe jis taip pat dalinasi ir su bendrais protėviais, neapsakomais dieviškais padarais, miegančiais „žiemos“ miegu, ar sutvėrimais, atvykusiais iš tolimo, tolimo kosmoso! Dvarai, universitetai, rūsiai, laboratorijos, tolimi Žemės planetos kampeliai – visa tai Lovekrafto kūryboje tampa siaubo šaltiniu, o ten atsidūrę žmonės – fantastiškų ir magiškų įvykių liudininkais. Prie geriausiai tai atspindinčių kūrinių galime priskirti apsakymus „Pikmeno modelis“ ir „Spalva iš kosmoso“, taip pat apysakas „Kthulhu šauksmas“, „Tas, kuris šnabždėjo tamsoje“, „Beprotybės viršukalnės“ ir kitus. Tiesa, įspėju, rašytojo rašymo stilius nėra lengvas, dėl ko daugelį jaunesnių ar mažiau apsiskaičiusių skaitytojų ištiks katatoninis šokas! Taip yra dėl to, kad 99 procentai šios knygos sudaro grynas tekstas ir tik 1 procentas to yra dialogai! Visa tai labai stipriai sulėtina skaitymo tempą, dėl ko perskaityti puslapiai slenka vėžlio greičiu. Visgi tie, kurie nepabūgs šio drąsaus išbandymo – pamatys stulbinančią „kosminės“ filosofijos literatūrą, gana stipriai įsišaknijusią šiuolaikiniame racionalizmo pasaulyje. Bene įdomiausias knygos „Tykantis tamsoje“ elementas – apsakymų ir apysakų pavadinimai, kurie prieš pradedant skaityti konkretų kūrinį, leis skaitytojui paspėlioti, apie ką bus jame kalbama ir kuo tie keli pavadinime pateikti žodžiai bus išskirtiniai. Knygoje taip pat daug dėmesio bus skirta „Kthulhu mitams“, kurie esamą visatą įspraus tautosakos, kultų, ritualų, simbolių ir mitų rėmuose. Na o tai skaitytoją panardins į bauginantį šešėlių pasaulį, kuriame atpirkimo nebus, o tikrovė pinsis su anti-tikrove. Manau, kiekvienas siaubo ir gotikinės literatūros gerbėjas tiesiog privalo perskaityti romaną „Tykantis tamsoje“, juolab, kad geresnio knygos vertimo man neteko skaityti jau ilgą laiką.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą