Maurice Leblanc est le créateur du fameux personnage d’Arsène Lupin, le gentleman-cambrioleur. Très rapidement, le succès est au rendez-vous et ce personnage devient un incontournable de la littérature française. Cependant, cette gloire a éclipsé d’autres romans extraordinaires de cet auteur notamment son tout premier roman Une Femme. Maurice Leblanc nous y conte l’histoire sulfureuse de Lucie Chalmain, jeune bourgeoise mariée, qui découvre les joies de l’adultère et des plaisirs de la chair. Publié par épisodes dans le Gil Blas Illustré entre avril et mai 1893, ce roman décontenança les lecteurs de l’époque et ne manquera pas de vous séduire encore aujourd’hui.
„Moteris“ tikrai nėra standartinis rašytojo Moriso Leblano kūrinys. Didesnę dalį laiko Jums gali būti nuobodu ir netgi pikta, tačiau jis kalba aktualia tema, todėl nuotaikos tikrai negadina. Jame pasakojama pakankamai „pikantiška“ provincijos mitomaniakės Liusės Šalmo istorija, kuri būdama gana jauno amžiaus ištekėjo už turtingo pirklio iš Ruano. Kelerius metus ramiai pabuvusi su vyru, ji galiausiai pradeda labai stipriai nuobodžiauti. Norėdama praskaidrinti savo betikslę egzistenciją vieną dieną ji puola į pirmo pasitaikiusio keliaujančio prekeivio glėbį. Šiam ją išdavus ji puola prie kito, o tada dar prie kito, vis labiau grimzdama į svetimavimo ir kūniškų malonumų džiaugsmus. Netrukus ji jau nebepasitenkina tik vienu vyru vienu metu, tad į savo lovą pradeda kviesti ne tik įvairius politikus ir kitus aukštus postus užimančius pareigūnus, bet ir paprastus prekybininkus ar netgi prasilošusius sukčius. Vieną dieną vienas iš jos meilužių jai pasakys: „Tavo lova it upė. Ji teka, teka, atsinaujina, tačiau vis tiek lieka tokia pati“... Romanas „Moteris“ yra 1893 metų pasakojimas, parašytas žymaus prancūzų rašytojo Moriso Leblano rankomis. Tai yra pirmasis autoriaus kūrinys, savotiškas jo karjeros startas, davęs pradžią tolesnei jo, kaip prancūzų romanisto, karjerai. Jame autorius kalba apie sutuoktinių neištikimybę, sumaniai dėstydamas pasakojimą atskleidžia pagrindines santuokinio gyvenimo klaidas. Morisas Leblanas taip pat mums parodo, kuo žmonos neištikimybė vyrui, skiriasi nuo vyro neištikimybės žmonai, bei kodėl žmonės apskritai nusprendžia „nukrypti į šalį“. Štai Liusė neištikima tapo dėl savo pasileidusių draugų, kuriems meilužių „turėjimas“ buvo savotiška norma. Prie to, žinoma, prisidėjo ir vyro apatija, kasdienė rutina, bei tas nuolatinis ją kamavęs nuobodulys. Nors šiuo kūriniu ponas Leblanas, galbūt, ir nepadarė didelio visuomenės perversmo, tačiau atkreipė dėmesį į gana aktualias to meto buržuazijos nuodėmes. Autorius mums taip pat parodo ir neištikimybės pasekmes – tą besaikę aistrą ir visiškai degradavusią neištikimo žmogaus asmenybę. Knygoje taip pat perteikiami visi tikros meilės etapai: nuo įsimylėjimo, pasibjaurėjimo, perdėto jausmingumo ir niūraus apsileidimo. Manau, romanas „Moteris“ puikiai atspindi tikrąjį Moriso Leblano literatūrinį stilių, kurį kiekvienas ištikimas autoriaus gerbėjas pažįsta ir myli iš visos širdies.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą