2020 m. liepos 23 d.

„Įtūžis“ ~ Stephen King

„Įtūžis“ (Stephen King, 2005 m.). Knygos įvertinimas: 4/5.

O buvo taip: eiliniame miestelyje gyveno eilinis paauglys, kuris lankė eilinę mokyklą. Tačiau tai, kas dėjosi vaikino galvoje, vargu ar buvo normalu.  Likimo smūgiai, artimųjų patyčios pažadino pasąmonės šmėklas ir jos vieną gražią dieną išsiveržė laisvėn...

„Įtūžis“ yra dar vienas nepaprastas Stiveno Kingo pasakojimas, vykstantis septyniasdešimtųjų Amerikoje. Jame autorius kalba apie šaunamaisiais ginklais apsiginklavusius paauglius, šiandien tapusius savotišku košmaru Amerikos aukštosiose mokyklose. Romane rašytojas mums bando parodyti slegiančios nevilties priežastis, lakoniška kalba atskleidžia iš pažiūros beprasmio smurto šaknis... Čarlis Dekeris yra aštuoniolikos metų paauglys, kenčiantis nuo šizofrenijos, kuri jį privertė užpulti ir sumušti nekaltą chemijos mokytoją veržliarakčiu. Priremtas prie sienos mokyklos direktoriaus, jis pasiima pistoletą į ranką ir nužudęs du mokytojus užsirakina klasėje. Kol lauke spiečiasi policija ir gaisrininkai, Čarlis įkaitais paimtiems klasiokams nusprendžia papasakoti savo vaikystės ir paauglystės istoriją. Tačiau blogiausia dar laukia priešakyje, mat paauglio pasakojimas ne tik įkaitina klasės atmosferą, bet ir priverčia klasiokus pulti vienas kitą ne tik žodžiu, bet ir fiziškai... Romanas „Įtūžis“ yra išties įspūdingas Stiveno Kingo darbas. Jame autorius pasakoja apie demonus, besislepiančius tamsiausiose žmogaus prigimties slėptuvėse. Paauglys Čarlis paėmęs įkaitais klasiokus, pradeda žaisti su jais baugų psichologinį žaidimą. Tokiu būdu jis ne tik juos supriešina, bet ir iškelia į dienos šviesą gėdingiausias jų paslaptis. Tačiau baisiausia yra tai, kad Čarlis tą daro ramiu ir monotonišku balsu, nekeldamas jo ir nepripildydamas jo grėsmingais keiksmais. Romane ponas Kingas pasakoja ne apie gėrio ir blogio kovą, prie ko mes esame įpratę, o apie tai, kaip nekontroliuojama situacija eina žiaurios ir neišvengiamos kulminacijos link. Manau, šiuo kūrinu Stivenas Kingas ne tik aplenkė kitus savo laikmečio rašytojus, bet ir visiems įrodė, kad yra geriausias žmogaus prigimties ekspertas. Knygoje rašytojas mums taip pat parodo, kaip žmonės reaguoja ir mąsto kritiniais momentais, bei kas būna, kai visko tampa „šiek tiek per daug“. Visgi jeigu to „per daug“ Jums bus per mažai, tada ponas Kingas papildomai rekomenduoja perskaityti ir apsakymus „Žmogus juodu kostiumu“, „Kelių siaubas traukia į Šiaurę“, „1408“ ir „Viskas maksimalu“.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.

Komentarų nėra: