Romaną „Mirties vasara“ sudaro 6 dalys: Budelis, Auka, Liudytoja, Nusikaltimo sudėtis, Nuosprendis, Bausmė. Galėtume sakyti, jog šis S. Japrisot, talentingo šiuolaikinio prancūzų rašytojo, kūrinys – detektyvinis romanas, nes Eliana, pagrindinė herojė, nusprendžia surasti tris niekšus ir nubausti juos mirtimi už įvykdytą kadais nusikaltimą. Tačiau pirmiausia ši knyga vertintina kaip geras romanas, nes turi visus svarbiausius jo bruožus, taigi vingrų siužetą, intriguojančią jo užuomazgą ir nenuviliančią atomazgą, spalvingus herojus, kurių kiekvienam autoriaus leista papasakoti savo gyvenimo tarpsnį atskiroje romano dalyje. Knyga skiriama ir tiems, kurie skaitydami mėgsta pasukti galvą, ir tiems, kurie vertina rimtą, talentingą, meistrišką literatūrą.
„Mirties vasara“ yra prancūzų rašytojo Sebastijano Žaprizo romanas, laimėjęs ne tik prestižinį prizą Prancūzijoje, bet ir sulaukęs ekranizacijos kine. Tai „nuaro“ žanro trileris, pasakojantis apie aistrą, nusikaltimą, bausmę, kančią ir susinaikinimą... Vieną praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio vakarą jauna vokietė buvo išprievartauta ir išniekinta Prancūzijoje trijų asmenų, gabenusių pianiną sunkvežimiu. Dėl šio nusikaltimo moteris pastojo, o po to susilaukė dukters. Ji ją pavadino Eliana, arba trumpai El. Augdama Eliana buvo savanaudiška ir labai agresyvi būtybė, paauglystėje miegojusi su visais vyrais paeiliui. Ji neturėjo jokio gyvenimiško plano, o jos vienintelis tikslas buvo – atkeršyti už motinai padarytą skriaudą. Galiausiai užaugusi ir virtusi nepaprastai gražia moterimi, Eliana sutinka prievartautojo sūnų ir nusprendžia, kad atėjo laikas jam negailestingai sumokėti už tėvo poelgį. Kad įgyvendintų savo planus ji pasiryžta ištekėti už jo, o tada griebtis savo destruktyvaus plano... Romanas „Mirties vasara“ yra gana neblogas pasakojimas vykstantis septyniasdešimtaisiais. Jis turi viską: stilingą pasakojimo kalbą, protingą konstrukciją, nepamirštamai gražią moterį ir, svarbiausia, netikėtą pabaigą. Taip, šią knygą skaityti tikrai nėra lengva, joje labai daug teksto ir labai mažai dialogų, tačiau tai netrukdo mėgautis kūriniu, kuris yra gana intriguojantis. Knygos pasakojimas yra padalintas į kelis skyrelius, kur kiekviename iš jų autorius leidžia prabilti skirtingam romano herojui. Galiausiai viskas baigiasi gana dramatiškai, kas suteikia šiam kūriniui ne tik kriminalinį atspalvį, bet ir padaro jį literatūriškai brandžiu.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą