Paieška

2020 m. sausio 18 d.

„Artemidė“ ~ Andy Weir

„Artemidė“
(Andy Weir, 2019 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Džazmina Bašara niekada neketino tapti didvyre. Ji tenorėjo praturtėti.

Gyventi Artemidėje, pirmajame ir vieninteliame Mėnulio mieste, ne taip jau paprasta, jei nesi turtingas turistas ar ekscentriškas milijardierius. Tad tai, kad retkarčiais įvežamas nedidelis kiekis kontrabandinių prekių, vargu ar galima laikyti baisiu nusikaltimu, tiesa? Ypač kai spaudžia skola, o oficialaus kurjerės atlyginimo vos ne vos pakanka susimokėti už nuomą.

Kai Džiazei pasitaiko proga įvykdyti tobulą nusikaltimą ir gauti atlygį, ji negali atsisakyti. Tačiau užmojis įvykdyti iš pažiūros neįmanomą užduotį – tik visų bėdų pradžia. Mat netrukus Džiazė sužino atsidūrusi pačiame sąmokslo perimti Artemidės valdymą centre. Ir jai teks ne juokais pasukti smegenis, kad ne tik liktų gyva, bet ir išgelbėtų gimtąjį miestą.

Džiazė tikrai nėra didvyrė, bet ji – labai gera nusikaltėlė.

Šito turėtų pakakti.

Kol vieni stipriai giria, o kiti žiauriai peikia Andy Weir knygą „Artemidė“, aš gi po tyliukais paėmiau ir tiesiog perskaičiau ją. Taip, knyga tikrai nėra nepriekaištinga ir labiau primeną įvadą į būsimą filmą, tačiau ji turi savito šarmo, kuris neliks nepastebėtas tikrų mokslinės fantastikos gerbėjų... Artemidė – vienintelis miestas mėnulyje. Čia žmonės daro tuos pačius dalykus, kaip ir gimtojoje planetoje. Užsiima statyba, prekyba, verslu ir, žinoma, turizmu! Dešimtys tūkstančių smalsuolių atvyksta į mėnulį tam, kad pavaikščiotų jo paviršiumi, sužaistų kamuoliu, ar tiesiog užsiimti seksu veikiami šeštadaliu Žemės gravitacijos. Iš esmės tai miestas kaip miestas. Net ir žmonės čia yra tokie pat, kenčia nuo tų pačių problemų, yra veikiami tų pačių aistrų. Mergina-kurjerė vardu Džiazė nori kada nors užsidirbti pakankamai pinigų, kad galėtų įsigyti skafandrą ir gido licenciją. Ji nori vedžioti turistus po mėnulio paviršių, nori būti gerbiamu visuomenės nariu. Tačiau peršokti iš vieno socialinio sluoksnio į kitą tikrai nėra lengva, tad kol kas jai tenka griebtis vienintelės išeities – kontrabandos... Romanas „Artemidė“ yra išties unikalus kūrinys. Jis turi savo minusų, tačiau priklauso senam geram „sci-fi“ žanrui, kurio, manau, pasiilgo visi tikri Saimako, Raselo, ar Harisono fanai. Šio kūrinio veiksmas yra dinamiškas, veikėjai patrauklūs, mokslinė fantastika – saikinga, o humoras... na jam apibūdinti aš neradau tinkamo žodžio. Vienu žodžiu, knyga gera, bet galėjo būti ir geresnė.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra