1942 metais žūva Danielius – tikra legenda tarp norvegų kareivių, tapusių Hitlerio armijos savanoriais. Po dvejų metų sužeistas kareivis, prisistatęs Danieliaus naudota Ūrijos pravarde, prabunda Vienos ligoninėje. Jis įsimyli slaugę, o jų santykių padariniai bus justi ir po daugiau nei 50 metų.
1999-ieji. Siekiant užglaistyti Hario Hūlės tarnybos metu padarytą klaidą, jam suteikiamas inspektoriaus laipsnis ir jis perkeliamas į policijos saugumo tarnybą. Čia jam paskiriama nuobodi užduotis, tačiau netikėtai jį sudomina ataskaita apie neįprasto ir itin reto ginklo įsigijimą. Pėdsakai veda link neonacių grupuotės. Nujausdamas įvyksiant nusikaltimą, Haris Hūlė pradeda tyrimą, kuris jį nuves į Pietų Afrikos Respubliką, Austriją ir privers klaidžioti po tamsiausius Norvegijos istorijos labirintus.
2005 m. Hario Hūlės ciklo romanas Raudongurklė buvo pripažintas geriausiu visų laikų Norvegijos kriminaliniu romanu. Meniniu požiūriu šis kūrinys, pasak kritikų, – vienas ambicingiausių detektyvų skandinavų literatūroje. Tai jaudinanti istorija apie karą, meilę, išdavystę ir mįslingas žmogžudystes.
Jo Nesbė – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija ir kitomis. Jo knygos ne kartą buvo patekusios į tarptautinių bestselerių sąrašus, pasaulyje jų parduota daugiau kaip 25 milijonai egzempliorių. Savo kūrinyje „Raudongurklė“ autorius mums pateiks dar vieną neįtikėtiną Hario Hūlės bylą, šį kartą siekiančią net Antrojo pasaulinio karo laikus...
Norint užglaistyti skandalą, susijusį su vieno amerikiečių specialaus agento pašovimu, Haris Hūlė yra perkeliamas į policijos saugumo tarnybą. Čia jam tenka ieškoti sąsajų tarp pogrindinių ginklų rinkos karalių ir neonacių grupuotės. Ieškodamas tiesos, Haris aptinka įtartiną sandorį: kažkas už didelius pinigus įsigijo šautuvą su teleskopiniu taikikliu. Hūlės kolegos įsitikinę – šiame įvykyje politikos visiškai nėra. Visgi tai nereiškia, kad nusikaltėlis neturi būti surastas, o teisingumas neturi būti įvykdytas...
Taigi pasiėmiau skaityti dar vieną Hario Hūlės mįslę, šį kartą pavadintą „Raudongurklės“ vardu. Rašyti romaną rašytojas pradėjo 1999 metais ir jau tada žinojo, kad norės papasakoti Antruoju pasauliniu karu persmelktą istoriją. Šiuo kūriniu rašytojas norėjo išpildyti savo tėvo svajonę, mat Peras Nesbė dažnai sūnui pasakodavo apie savo nuotykius kare, kuriuos jis patyrė praeityje. Tai turėjo būti kūrinys, kurį Jo Nesbė tėtis visad norėjo papasakoti: apie norvegus, kurie kovėsi skirtingose pusėse per Antrąjį pasaulinį karą. Apie tai, kodėl ir kaip žmonės renkasi ir apie nugalėtojų privilegiją rašyti savą istorijos versiją. Kuomet rašytojas baigė rašyti knygą, jis tvirtai žinojo, kad jei ji bus atmesta ar kritikų suniekinta, jis daugiau neberašys ir imsis kitos veiklos. Kodėl? Nes į „Raudongurklę“ autorius sudėjo visą savo, kaip rašytojo talentą. Visgi Nesbė darbas atsipirko su kaupu, mat žmonės sutiko ją palankiai, leidėjai negailėjo komplimentų, o recenzijos buvo nepriekaištingos. Knyga netgi tapo geriausiai perkamu romanu 2000 metais Norvegijoje, o po penkerių metų – 2005 m. buvo pripažinta geriausiu visų laikų Norvegijos kriminaliniu romanu.
Romano veiksmas rutuliojasi dviejose laikmečiuose, o būtent 1999 ir 1940 metais. 1999 metų istorija vyks esamame laike, ir prasidės buvusio JAV prezidento Bilo Klintono vizitu į Norvegiją, kur Hariui teks suvaidinti labai svarbų vaidmenį, po kurio jis bus paaukštintas ir netgi gaus užduotį susijusią su neonacių veikla Norvegijoje. Kita knygos dalis rutuliosis Antrojo pasaulinio karo metu ir vyks Leningrado blokados, karinės Vienos ir Hamburko bombardavimo laikas. Čia bus giliai aptariamas labai jautrus Norvegijos bendradarbiavimo su naciais klausimas, ypač savanoriškas norvegų įdarbinimas „Waffen SS“ koviniame dalinyje. Iš karto pasakysiu, kad abu laikmečiai yra labai skirtingi ir be galo įdomūs. Iš esmė pirmoji istorija pasakos apie Hario Hūlės bandymą išsiaiškinti, kas įsigijo galingą „Märklin“ firmos ginklą, na o 1940 metų istorija mus nukels į Antrąjį pasaulinį karą, norvegų, kariavusių nacių pusėje, stovyklą. Abi istorijos susijungs tik paskutiniuose knygos puslapiuose ir atskleis kodėl viskas buvo taip, o ne kitaip.
Iš karto pasakysiu, kad nepaisant to, jog Haris yra vienas įdomiausių mano skaitytų detektyvinių veikėjų, šį kartą visą mano dėmesį pasisavino antroji istorija. Ją skaitydami mes ne tik jausime stingdantį šaltį, bet ir girdėsime skambant pabūklus, ar virš galvos zvimbiančias kulkas. Nesbė personažai čia bus pavaizduoti kaip visad spalvingi, tikroviški, gyvi, su savo jausmais, išgyvenimais, problemomis ir baimėmis. Rašytojas mums dar kartą įrodys, kodėl jo knygas verta skaityti, bei kodėl jos yra taip visų mėgstamos ir perkamos. Juk tik jis rašo tokias realistiškas, įtikinamas ir psichologiškai sudėtingas istorijas. Juk tik jo personažai tokie tikroviški, kompleksiški ir šiuolaikiški. Juk tik jis sugeba savo trečiuoju kūrinu priversti pasaulį suktis apie jį, o jo gerbėjus jam lenktis.
Romanas „Raudongurklė“, tai jaudinanti istorija apie karą, meilę, išdavystę ir mįslingas žmogžudystes. Autorius drąsiai atskleidžia tamsiausius Norvegijos istorijos epizodus ir meistriškai juos supina su šiuolaikine skandalinga detektyvine istorija, į kurią įpainioti ir aukščiausi valdžios pareigūnai. Rekomenduoju šią knygą visiems istorinių mįslių mėgėjams, bei tiems žmonėms, kurie paprasčiausiai nori gerai praleisti laiką.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą