Paieška

2019 m. gegužės 13 d.

„Nemezidė“ ~ Jo Nesbø

„Nemezidė“
(Jo Nesbø, 2016 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Viename Oslo banke kaukėtas plėšikas įremia šautuvą banko darbuotojai į galvą ir liepia skaičiuoti iki dvidešimt penkių. Pinigai į krepšį sukrauti, tačiau keliomis sekundėmis per vėlai – darbuotoja nužudoma, o du milijonai Norvegijos kronų dingsta be pėdsakų. Žiaurūs bankų plėšimai tęsiasi...

Ryte, po audringo vakaro su buvusia mergina Ana Betsen, detektyvas Haris Hūlė pabunda kamuojamas pagirių ir neatsimena, kas įvyko per pastarąsias keliolika valandų. Negana to, tą pačią dieną Ana randama negyva savo miegamajame – įtariama, kad tai savižudybė. Detektyvas Hūlė, patyliukais nagrinėdamas Anos mirties aplinkybes, bankų plėšimo byloje atranda giją, vedančią į kalėjimą, kur bausmę atlieka vienas žinomiausių Norvegijos bankų plėšikų. Kuo labiau detektyvas gilinasi, tuo aiškiau mato, kad Anos mirtis kažkaip susijusi su įžūliais bankų plėšimais.

Jo Nesbė – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija ir kitomis. Jo knygos ne kartą buvo patekusios į tarptautinių bestselerių sąrašus, pasaulyje jų parduota daugiau kaip 25 milijonai egzempliorių. Savo kūrinyje „Nemezidė“ autorius mums papasakos sudėtingą istoriją apie Hario Hūlės bandymą įminti banko apiplėšimą ir savo jaunystės draugės mirtį...

Haris Hūlė atsidūrė keblioje padėtyje. Savo namuose nusišovė, o gal buvo nušauta, moteris, su kuria jis praleido naktį... Bėda yra tame, kad jis visiškai nieko neatsimena. Tuo pat metu, jam tenka tirti banko apiplėšimą – beveik idealiai įvykdytą nusikaltimą, jeigu neskaitysime jo metu be jokios akivaizdžios priežasties nušautą nieko nekaltą tarnautoją. Haris Hūlė yra įsitikinęs – tai tyčinė žmogžudystė. Jis turi daug priešų, daugelis kurių būtų laimingi jį pakišę, tad norėdamas nugalėti blogį gėriu, Haris yra priverstas dar kartą stotį į kovą su nusikalstamumu...

Taigi pasiėmiau skaityti dar vieną Hario Hūlės mįslę šį kartą pavadintą teisingumo, pražuvimo ir keršto deivės Nemezidės vardu. Romaną rašytojas išleido 2002 metais, o jo visas siužetas vystosi Osle, gatvėje, kurioje autorius pats kadaise gyveno. Čia Nesbė aprašo Hario jaunystės draugės nužudymo istoriją bei vis augančią jo priešpriešą su kolega Tomu Valeriu. Iš esmės tai romano „Raudongurklė“ tęsinys, kuriame yra daug struktūrinių ir naratyvinių panašumų su pirmomis dviem autoriaus knygomis. Ši knyga, visai kaip ir ankstesni Nesbė darbai buvo priimta palankiai ir netgi laimėjo Williamo Nygaardo apdovanojimą. Romanas „Nemezidė“, tai antroji Oslo trilogijos knyga, kurioje pasakojama apie Hario Hūlio susidūrimą su vienu svarbiausiu personažu – Tomu Valeriu.

Iš karto pasakysiu, kad autoriaus kūrinys man pasirodė kaip visad nuostabus, o jo plėtojimas nuteikė rimtiems nuotykiams. Savo kūriniuose Nesbė seka geriausių skandinaviškų rašytojų pėdomis, o sumaniai sujungdamas nusikaltimo, tamsos, niūrumo ir gilios veikėjų psichologijos elementus, netgi kai kuriuos iš jų aplenkia. Šiame kūrinyje Hūlė kaip visad taps žmogaus prigimties, visuomenės siekių ir gyvenimo trapumo stebėtoju. Romanas „Nemezidė“ tai keršto, atpildo ir vendetos istorija, papasakota visų taip mėgstamu „Noir“ stiliumi. Nežinantiems kas yra „Noir“ žanras pasakysiu, kad jam būdingas ciniškumas, fatalizmas ir moralinis dviprasmiškumas. Šio žanro kūriniai pasižymi ypač dideliu niūrumu, bei pagrindinio veikėjo dvasinio pasaulio nestabilumu.

Romane mes rasime gan sudėtingą siužetą, kuris apims keliavimą į užsienį, bankų plėšimus, čigonus, savižudybes, neištikimus sutuoktinius, narkomanus, kalinius, parsidavusius policininkus, turtingus verslininkus ir kitus ne ką mažiau įdomius knygos elementus. Skaitydami šį kūrinį mes iki pat paskutinio puslapio nežinosime kas yra viso ko kaltininkas, kas atsakingas už visas mirtis, bei kuo knygoje pateiktos dvi bylos siejasi viena su kita tarpusavyje. Tai bus tarsi „katės ir pelės“ žaidimas, kurio pabaigoje lauks saldus apdovanojimas.

Rekomenduoju romaną „Nemezidė“ visiems mėgstantiems sudėtingus skandinaviškus detektyvus, bei tiems žmonėms, kurie jau spėjo perskaityti romaną „Raudongurklė“. Tęsinys „Nemezidė“, tai knyga apie meilę, mirtį, kerštą, atgailą ir žmogaus sielos gelmes. Ji patiks visiems mėgstantiems įtemptus, nekasdieniškus ir veiksmu perpildytus detektyvinius kūrinius. Įsikibkite stipriau, nes staigiuose šios knygos posūkiuose ir tamsiuose akligatviuose galite net nepastebėti, kaip nesunkiai nusisuksite sprandą.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra