Kaitrią vasaros dieną savo bute Osle randama nužudyta jauna moteris. Vienas jos rankos pirštas nupjautas, o po akies voku paslėptas mažas raudonas penkiakampės žvaigždės formos deimantas. Byla atitenka Hariui Hūlei ir Tomui Valeriui, kurį Hūlė įtaria nužudžius jo partnerę Eleną Jelten. Nors Hūlę ši draugija ne itin džiugina, detektyvas neturi kito pasirinkimo, kaip tik išsiblaivyti po dar vieno viskio butelio ir kibti į darbą. Juolab kad vos po penkių dienų gaunamas pranešimas apie dar vieną auką. Jos pirštas taip pat nupjautas, tačiau šįkart padabintas žiedu su raudonu penkiakampės žvaigždės formos deimantu.
Penki žvaigždės kampai, penki rankos pirštai, kas penkios dienos po naują auką. Akivaizdu – Osle siautėja serijinis žudikas.
Jo Nesbė – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija ir kitomis. Jo knygos ne kartą buvo patekusios į tarptautinių bestselerių sąrašus, pasaulyje jų parduota daugiau kaip 25 milijonai egzempliorių. Savo kūrinyje „Pentagrama“ autorius mums pateiks dar vieną neįtikėtiną Hario Hūlės bylą, kurios centre ši kartą atsidurs kelios žiaurios ritualinės žmogžudystės...
Vieną ramią ir vasarišką Oslo dieną įvykdoma įžūli žmogžudystė. Nusikaltimo kaltininkas ne tik paliko žmogžudystės įrankį, bet ir mažą penkiakampį žvaigždės formos deimantą, bei kitus grėsmingus ženklus. Netrukus Norvegijos sostinę sukrečia keli paslaptingi nutikimai, mistiškai besisiejantys su skaičiumi penki: kas penkias dienas policija suranda naują lavoną. Nusikaltimo modelis rodo – Osle siautėja serijinis žudikas! Kad sustabdytų išprotėjusį psichopatą, policijos detektyvas Haris Hūlė yra priverstas priimti ne vieną sudėtingą ir gerai apgalvotą sprendimą...
Taigi pasiėmiau skaityti dar vieną Jo Nesbė knygą, šį kartą pavadintą egzotišku „Pentagramos“ vardu. Romanas „Pentagrama“, tai kūrinio „Nemezidė“ ir „Raudongurklė“ tęsinys. Čia Tomas Valeris vėl yra vienas svarbiausių personažų ir čia tęsiamas jo susidūrimas su Hariu Hūle. Ši knyga užbaigia Oslo trilogiją, kurią rašytojas pradėjo romanu „Raudongurklė“. Kūrinys „Pentagrama“, tai komerciškai labai sėkmingas romanas, galbūt, labiausiai dėl suintensyvėjusio rašytojo knygų vertimo į užsienio kalbas – jos pradėtos leisti įvairiose pasaulio valstybėse.
Šioje knygoje bus kalbama apie maniaką, bandantį savo nusikaltimus susieti velniškumo tematika. Nusikaltėlis lavonuose palikinės rausvus penkiakampius žvaigždės formos brangakmenius, o nusikaltimo vietas ženklins pentagramos simboliais. Ši byla vyks vasarą, karčių ir visiškos sausros nuvargintame Osle. Kadangi dauguma policijos darbuotojų bus išvykę atostogauti, ištirti nusikaltimus bus pavesta dviem detektyvams: Tomui Valeriui ir Hariui Hūlei. Įdomiausia bus tai, kad neseniai Haris bus apkaltinęs Valerį savo partnerės nužudymu, tad juo visiškai nepasitikės...
Iš karto pasakysiu, kad nepaisant to, kad romano veiksmas vyksta nuobodžioje ir tylioje Norvegijoje, kur nusikalstamumas yra praktiškai minimalus, autorius vis tiek randa būdą sudominti skaitytoją. Jo Nesbė kūrinys „Pentagrama“, tai žavingas, drumzlinais tonais paremtas romanas, kalbantis grėsminga serijinių žudikų tema. Skaitydami romaną mes ne tik jausime visą tą vasaros karštį, bet ir lauksime bet kurią akimirką sugriaudžiant griaustiniui ir pasipilant tiesos lietui. Šiame romane autorius labai puikiai atskleis veikėjų personažus, parodys jų priešpriešas ir vidinius demonus. Štai Haris yra puikus detektyvas ir tyrėjas, tačiau tuo pat metu yra žmogus turintis rimtų problemų asmeniniame gyvenime ir kenčiantis nuo jį apsėdusių košmarų. Nors šiame romane ir bandoma įminti mįslę bei atsakyti į klausimą „kodėl vyksta nusikaltimai?“, visgi kūrinio pabaigoje į dienos šviesą bus ištrauktos daug rimtesnės paslaptys.
Nenoriu per daug išsiplėsti ir papasakoti ką mes atrasime šioje knygoje, pasakysiu tik tai, kad ji yra neįtikėtinai tamsi. Visas tas Hario apsėdimas Rakele man pasirodė tos tikroviškas ir gąsdinantis, kad tiesiog stingdė kraują. Haris čia išgyvens ne pačias geriausias savo gyvenimo dienas – jis bus visiškai prasigėręs, prislėgtas, kankinamas savižudiškų minčių, vienišas, vargiai susitvarkantis savo asmeniniame gyvenime. Iš tikrųjų ši knyga patraukia ne tiek visa ta grėsminga serijinių žudikų tema, kiek paties Hūlės personažu. Tai žmogus su savo pasaulio supratimu, emocijomis ir vertinimais. Šiuo kūrinu Jo Nesbė įrodo, kad ne tik žino ko trokšta jo gerbėjai, bet ir parodo, kad yra geriausias savo žanre.
Rekomenduoju šią knygą visiems mėgstantiems skandinaviškus kriminalinius romanus, bei tiems žmonėms, kurie tiki, kad net ir tamsiausiame tunelyje anksčiau ar vėliau galima vis tiek prieiti dienos šviesą.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą