„Panelės Smilos sniego jausmas“ – meistriškai parašytas romanas, kurį galima vadinti ir filosofiniu detektyvu, ir Danijos bei Grenlandijos gyvenimo veidrodžiu. Gyvenimo, kuriame taip maža vietos meilei ir taip daug – vienatvei ir sniegui. Gyvenimo, kurį gyvena Smila – grenlandės medžiotojos dukra, vaikystėje po motinos žūties tėvo atvežta į Daniją, tačiau širdimi taip ir likusi Grenlandijoje. Smila atšiauri, šalta ir maištinga, labiau už viską mylinti sniegą, ledą ir skaičius. Ir Izaiją – kaimynystėje gyvenantį inuitų berniuką. Todėl kai jis žūsta nukritęs nuo stogo, Smila nepatiki policijos versija – pėdos sniege jai sako daugiau. Ji jaučia sniegą ir moka jį skaityti. Ji jaučia pavojų ir klastą. Pradėjusi savo tyrimą, Smila išjudina intrigų, interesų ir nusikaltimų laviną, nubloškiančią ją iš Kopenhagos į Grenlandijos ledynus...
Peteris Hiogas – vienas žymiausių šiuolaikinių danų rašytojų. Autoriaus biografija spalvinga: jis – buvęs šokėjas, jūreivis, aktorius, alpinistas, fechtuotojas. Visame pasaulyje P. Hiogas išgarsėjo 1992 m. parašęs bestselerį „Panelės Smilos sniego jausmas“. Ši knyga išversta į daugiau nei trisdešimt kalbų, jos jau dvidešimt penkerius metus negali pamiršti pasaulio skaitytojai. Ir ne veltui. Sukūręs Smilą, rašytojas sukūrė charakterį, įkūnijantį pačią Šiaurę.
Tai nutiko ant Kopenhagos sniego. Šešiametis berniukas, toks pats grenlandas kaip ir Smila, nukrito nuo daugiabučio namo stogo ir žuvo. Dar neataušus berniuko kūnui, policija konstatuoja nelaimingą atsitikimą. Tačiau Smila yra įsitikinusi priešingai – jos kaimynas nukrito nuo stogo neatsitiktinai. Greitai ji pradeda eiti įkalčių keliu, kuris jai yra toks pat aiškus, kaip ir pėdos sniege. Vardan savo kaimyno ir pačios savęs ji privalo išvykti į sielą draskančią melų, ilgesio ir smurto kelionę, kuri grąžins ją į ledo ir sniego pasaulį, kur po storu ledo sluoksniu slepiasi nežemiškos paslaptys...
Taigi pasiėmiau skaityti dar vieną skandinavišką detektyvą, dar vieną širdį draskančią istoriją. Šį kartą ją parašė puikus danų rašytojas Peteris Hiogas. Knygoje „Panelės Smilos sniego jausmas“ autorius mums papasakos pusiau grenlandės-pusiau danės istoriją, pasakojimą, išverstą į beveik trisdešimtį kalbų, išleistą milijonais egzempliorių tiražu ir netgi ekranizuotą kine. Tai knyga apie tai, kaip jaučiasi žmogus, gyvenantis dideliame mieste. Žmogus, atskiriantis dešimtis sniego ir ledo rūšių, o pėdas sniege skaitantis lyg atverstą knygą. Ši knyga taip pat yra apie tai, kaip atrodo šiuolaikinės Europos visuomenė – su visa savo gerove, nepasitikėjimu, jauduliu ir vienatve – stebima skirtingos kultūros žmogaus, užaugusio visiškai kitokiomis sąlygomis. Tai pasakojimas apie žmonių aistras ir kančias, apie jų vienatvę, chaosą, depresiją, aistrą ir pralaimėjimus.
Romano dėmesio centre atsidurs Smila Jespersen, grenlandė moteris, šiuo metu gyvenanti Kopenhagoje, Danijoje. Jai trisdešimt septyneri, ji yra vieniša, kaprizinga, depresuota ir nusistačiusi prieš visus. Visgi net ir ji randa savyje šilumos pamėgti Izaiją – kaimynystėje gyvenantį inuitų berniuką. Jį ji sutiko prieš pusantrų metų, vieną rugpjūčio dieną, ir jų susitikimas nebuvo rožėm klotas. Tada buvo gan karšta ir tvanki diena. Laiptų aikštelėje, žemiau savo buto, ji pamatė mažą berniuką, kurį iš karto nugynė žodžiais „dink iš čia, snargly“. Visgi šis nesutriko ir atsakė jai „pati dink“. Būtent nuo šių žodžių ir nuo įdėmaus berniuko žvilgsnio ir kilo jų būsima draugystė. Visgi ji netruko visą amžių, o tik pusantrų metų, po kurių berniukas buvo rastas nušokęs nuo septynaukščio namo stogo. Smila iš karto čia aptinka kai ką keisto, dėl ko jos sąmonėje gimsta klausimas: kokiu būdu mažasis berniukas galėjo užlipti ant namo stogo, jei jis labai bijojo aukščio? Ją iš karto apima jausmas, kad ji turi pamatyti tai, ko nepastebėjo kiti. Kopenhagoje pradėjusi tyrimą, Smila išjudina sniego laviną iki pat Grenlandijos. Pradėjusi aiškintis aplinkybes, moteris patenka į Šiaurėn plaukiantį laivą. Tai, ko vykstama parsigabenti, turėtų būti berniuko mirties priežastis...
Na o kaip Smilai seksis ieškoti atsakymų į visus ją kamuojančius klausimus, aš siūlau Jums patiems sužinoti. Pasakysiu tik tai, kad knyga „Panelės Smilos sniego jausmas“ nebus lengvas skaitinys. Jame bus tiek daug moters galvosenos, kad ją sekti bus tikrai nelengva. Visa tai kurs įspūdį tarsi Jūs skaitytumėt kažkokį vadovėlį, o ne eilinį detektyvą. Niekas čia nevyks pagal iš anksto nulemtą scenarijų, o lėtas romano vyksmas puslapių skaičių padidins tris kartus. Prie knygos minusų priskirčiau ir veiksmo pateikimą pirmuoju asmeniu, Smilos akimis, kas darė šio romano skaitymą dar labiau komplikuotu.
Kaip bebūtų, jame bus daug netikėtų siužeto vingių, kas pavers šį kūrinį tikrai neeiliniu ir nepamirštamu. Dalis romano veiksmo vyks Grenlandijoje, o tai savo ruožtu atsiduos stingdančiu šalčiu ir šiaure. Skaitydami knygą mes ne tik susipažinsime su tvirtomis šiaurės moterimis, bet ir jų begaline meile sniegui ir ledui. Rekomenduoju šį kūrinį visiems žmonėms, ieškantiems „gilesnių“ kriminalinių romanų, ar tiesiog besidomintiems knygomis su užslėptu moralu.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą