Paieška

2019 m. sausio 26 d.

„Urvinis žmogus“ ~ Jørn Lier Horst

„Urvinis žmogus“
(Jørn Lier Horst, 2018 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Vos už trijų namų detektyvo Viljamo Vistingo kaimynas beveik keturis mėnesius išsėdėjo negyvas priešais televizorių. Artimųjų neturėjęs Vigas Hansenas buvo atsiskyrėlis ir niekas jo nepasigedo. Nors policija nerado jokių smurtinės mirties žymių, byla susidomi Vistingo dukra – žurnalistė Lina. Ji imasi tirti Hanseno gyvenimą, norėdama kaip tik prieš Kalėdų šventes parašyti straipsnį apie susvetimėjusią Norvegijos visuomenę.

Tuo pat metu Vistingas imasi naujos bylos: eglučių parke berniuko su tėčiu aptikto lavono nužudymo. Paaiškėja, kad nežinomas žmogus su durtine žaizda gulėjo nepastebėtas nuo vasaros pabaigos. Neįprastas radinys vyro drabužiuose policijai iškelia daugybę klausimų, o šie veda paskui pavojingiausią žudiką per visą Norvegijos policijos istoriją. Sudėtingo tyrimo įkarštyje Vistingo neapleidžia nuojauta, kad kaimyno mirtis ir nepažįstamo vyro žmogžudystės byla turi kažką bendra.

Jornas Lieras Hoštas – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbęs vyriausiuoju inspektoriumi, unikalią patirtį pritaiko kurdamas savo romanų siužetus. Rašytojas yra apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią suteikia Švedų detektyvų rašytojų akademija. Knyga „Urvinis žmogus“, tai devintasis serijos romanas apie policijos detektyvą Viljamą Vistingą, daug mačiusį tyrėją, šį kartą susidūrusį su mirtimi savo paties kaimynystėje...

Netrukus prieš pat Kalėdas, ramiame uosto miestelyje Staverne randamas negyvo vyro lavonas. Vigas Hansenas mirė sėdėdamas priešais televizijos ekraną ir taip išsėdėjo net keturis mėnesius. Visi įkalčiai rodo, kad vyras mirė natūralia mirtimi. Netrukus po to, randamas po egle paslėptas ir į ledo bloką sušalęs dar vienas vyro lavonas. Policijos detektyvas Viljamas Vistingas mano, kad tai dar tik pradžia. Ypač po to, kai mirusio žmogaus striukės kišenėje randama brošiūra, su Amerikoje siautusio serijinio žudiko pirštų antspaudais. Pastarasis yra ieškomas FTB nuo pat 1989 metų, o dabar kažkokiu būdu atsidūrė Norvegijoje. Netrukus prie tyrimo prisijungia FTB ir Interpolas, tačiau tam gali būti jau per vėlu, mat pačios Vistingo dukters Linos gyvybė pakimba ant plauko...

Taigi kaip jau supratote, aš ir vėl pasiėmiau skaityti dar vieną skandinavišką detektyvą, dar vieną Viljamo Vistingo romaną. Šį kartą jo centre atsidūrė JAV siautusio serijinio žudiko paieškos, kuris savo darbelius nusprendė pratęsti Norvegijoje. Kaip jis čia atsidūrė ir kiek šalių aplankė pakeliui mums ir bandys atsakyti šitas romanas. Iš karto pasakysiu, kad skandinavų rašytojai yra bene geriausi autoriai rašantys visokių psichopatų ir pamišėlių temomis. Jie lenkia net amerikiečių autorius, kurie yra šios temos meistrai. Nors beveik 70 procentų pasaulio serijinių žudikų yra kilę iš JAV, skandinavai juos, be jokios abejonės, lenkia literatūros pasaulyje.

Šį kartą juo tapo Robertas Gudvinas. JAV ieškomiausių asmenų sąraše jis buvo įrašytas ketvirtuoju numeriu. Pagarsėjęs kaip „keliose valstijose siaučiantis greitkelio smaugikas“. Jis buvo kaltinamas šešiais pirmojo laipsnio nužudymais. Šešios moterys. Be to, tiek pat išžaginimo ir pagrobimo atvejų. Tam, kas suteiks informacijos, galinčios padėti sulaikyti Robertą Gudviną, FTB siūlė vieno milijono dolerių atlygį. Norite tuo tikėti ar ne, tačiau dabar jo pirštų antspaudai randami ant brošiūros, rastos nužudyto vyro striukės kišenėje...

Knygoje taip pat kalbama žmonių susvetimėjimo tema, atkreipiamas dėmesys į vis mažėjantį bendruomeniškumą ir žmogiškumą, rašytojas mums bando parodyti visuomenę, kurioje žmonės nebeturi laiko vieni kitiems ir tampa vis šaltesni. Pritardamas šiai temai pasakysiu, kad šiais laikais kaimynams visiškai nerūpi, kad, tarkim, Jūsų automobilis neužsiveda ir jį reikia pastumti, jiems nusispjaut į tai, kad jų garsiai leidžiama muzika trikdo jūsų ramybę, jie net nesisveikina susitikę prie lifto, ar kitaip neišreiškia pagarbos.

Ši knyga visa tai puikiai iliustruoja, dėl ko ją skaityti bus be galo įdomu. Ji taip pat kalba ir grėsminga serijinių žudikų tema, dėl ko jos skaitymas taps kraują stingdančiu. Pridėkime dar tai, kad romano veiksmas vyksta šventiniu laikotarpiu ir gausime tiesiog nenugalimą žiemišką skaitinį. Rekomenduoju jį visiems kriminalinių romanų gerbėjams, bei tiems žmonėms, kurie mėgsta veiksmu ir kasdienybe atskiestus detektyvinius pasakojimus.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra