1982-ųjų lapkritis. Viena bjauriausių dienų kriminalisto seržanto Džeko Frosto gyvenime. Palaidojęs savo žmoną Merę jis turi ištverti gedulingus pietus, kuriuose dalyvauja visa Dentono grietinėlė. Čia nėra tik kriminalistės konsteblės Sju Klark – ji iškviečiama į ūkininko laukus, kur buvo rasta žmogaus koja. Netikėtai reikalai subjūra dar labiau – pašaunamas vietos verslininkas ir dingsta vertingas paveikslas. Tą pačią savaitę randamas keistomis aplinkybėmis mirusio dviratininko lavonas. Bylas tirti imasi Džekas Frostas ir netrukus nutinka tai, ko jis visai nesitiki...
Kai 2007 metais mirė anglų rašytojas R. D. Wingfield, visi pamanė, kai kartu su juo mirė ir detektyvo Džeko Frosto personažas. Tačiau praėjus vos keleriems metams po autoriaus mirties, prikelti serijos herojus sumanė James Henry. Po pastarojo vardu slepiasi du autoriai, o būtent James Gurbutt ir Henry Sutton. James Gurbutt yra leidėjas iš „Constable and Robinson“ – jie leido R. D. Wingfield knygas dvidešimtojo amžiaus devintajame dešimtmetyje. Tuo metu Henry Sutton yra rašytojas, devynių romanų autorius. Paskutiniuosius – „Get Me Out Of Here“ ir „My Criminal World“ – išleido leidykla „Harvill Secker“. Jis yra „The Daily Mirror“ knygų apžvalgininkas, taip pat dėsto kūrybinį rašymą Rytų Anglijos universitete. Šie du žmonės sumanė prikelti mirusius Dentono miestelio veikėjus ir jau 2011 metais pristatė mums pirmąjį Džeko Frosto priešistorės romaną. Pastarajame kuo puikiausiai „atgaminti“ visi Džeko Frosto charakterio bruožai, pademonstruotos jo stiprybės ir ydos, išvaizdos ypatybės, ar tie neskoningi ir ne visada vietoje išsakomi anekdotai.
Romanas „Frosto rytas“ yra trečioji priešistorės knyga ir nukelia mus į 1982 metus. Čia Džekui tenka išgyventi blogiausią jo gyvenimo dieną – savo žmonos Merės laidotuves. Skandindamas savo skausmą butelyje Frostas nusigeria, o tada net susimuša su savo uošviu Breizeriu. Laimei į pagalbą atskuba ištikimi jo kolegos, kurie išskiria vyrus. Visgi netrukus įvyksta serija nusikaltimų, tad laiko gedului Frostui visiškai nelieka. Žmogaus kūno dalys atrandamos fermoje, Haris Baskinas – vietinis verslininkas – pašaunamas savo egzotiško pavadinimo klube, o kur dar vieno laikraščių išvežiotojo mirtis. Tačiau blogiausia dar laukia priešakyje, mat Sju Klark pastoja, o vaiko tėvu gali būti ir pats Frostas...
Taigi romane mes ir vėl sutiksime mūsų jau pamėgstą veikėją seržantą Frostą. Pastarasis nuolat tvoskia tabaku ir pigiu losjonu po skutimosi. Jis yra gana sumanus, tik kiek apsileidęs – tiesa, su kostiumu, nors jo kaklaraištis yra regėjęs ir geresnių dienų. Jis yra vidutinio ūgio ir kūno sudėjimo, rusvų, jau skystėjančių plaukų, skvarbių tamsių akių ir bemaž prikibusiu prie veido vypsniu. Į jį žiūrintys žmonės niekad nesuprasdavo, jis šaiposi, ar yra draugiškai nusiteikęs. Vairuoja jis seną „Cordiną“, geria kavą su dviem šaukšteliais cukraus, mažai valgo ir dar mažiau miega. Būtent jam tenka srėbti visus Dentono nusikaltimus ir pabaigoje, visai kaip kokiam pasakų herojui, išeitis neprisiėmus laurų.
Šioje knygoje visai kaip ir ankstesniuose veikėjo romanuose yra daug persipinančių siužeto linijų, įdomūs personažai ir reguliarus humoras bei absurdas. Viena juokingiausių knygos scenų mums parodo Džeką apsirengusį Kalėdiniu megztiniu su elniu, mat šiam pritrūko švarių drabužių, kuriais paprastai rūpinosi jo žmona Merė. Taip pat knygoje rasime ir naują kompiuterių sistemą, kuri pasiekė ir nedidelę Dentono policijos nuovadą. Iš tikrųjų romanas dar kartą primena, koks sunkus buvo policininkų darbas iki mobiliųjų telefonų, kompiuterių, skaitmeninių fotoaparatų ir interneto eros.
Manau, James Henry yra nuostabus duetas ir parašys dar ne vieną puikų Džeko Frosto romaną. Tikrai galvoju, kad Frosto personažas yra atiduotas į tinkamas rankas ir nudžiugins mus dar ne vienu puikiu anekdotu. Rekomenduoju šią ir kitas autoriaus knygas visiems norintiems pakelti sau nuotaiką, bei tiems žmonėms, kurie nori pasižiūrėti į nedidelio Dentono miestelio policininkų kasdienybę. Iš tikrųjų net stebina, kaip nuolat geriantis, rūkantis ir praktiškai nemiegantis tyrėjas gali tiek daug nuveikti policijoje? Gal atsakymas slypi tame, kad nepaisant visų savo ydų Frostas yra puikus žmogus ir dar puikesnis tyrėjas.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą