Sofie Sarenbrant (Sofi Sarenbrant, g. 1978 m.) – nauja kylanti švedų detektyvų žvaigždė, viena populiariausių šiuolaikinių Švedijos autorių. Jos knygose nusikaltimus tiria ne niūrus nesiskutęs vyriškis, kaip įprasta, turintis problemų dėl alkoholio ir santykių, o jauna ir ambicinga detektyvė Ema Šiold. Tiesa, ji turi problemų su buvusiu draugu. Ir yra trečią mėnesį nėščia. Tačiau tai jai netrukdo imtis paslaptingo nusikaltimo, kai prabangiame Stokholmo rajone, parduodamo namo svetainėje netikėtai aptinkamas vyro lavonas. Vyro, pernelyg gerai pažįstamas namo savininkei Kornelijai. O Kornelija taip tikėjosi kuo greičiau išsikraustyti iš to namo. Taip tikėjosi, kad jos kančios pasibaigs, kai jos su šešiamete Astrida persikels į naują vietą ir viską pamirš. Pamirš nesibaigiantį Hanso smurtą. Tačiau tą rytą būtent mergaitė randa tėvą negyvą. Kaip jis pateko į namą? Įsilaužimo požymių nėra, o nusikaltimas įvykdytas virtuviniu peiliu. Gal metų metus kankinta moteris nusprendė pagaliau atkeršyti? Bet Astrida pasakoja naktį prie savo lovos mačiusi vyrą. Kas jis ir kaip ten atsidūrė? Ir ar šešiametė gali būti patikima liudytoja? Ema Šiold turi versiją. Bet po pirmos žmogžudystės įvyksta antra... ir viskas susiveja į vieną paslapčių, santykių, keršto kamuolį. Kas iš tiesų dedasi idiliškame Stokholmo priemiestyje?
Liko viena diena ir Kornelijos Joranson norai pagaliau bus išklausyti. Ji parduoda savo senuosius namus ir skiriasi su savo smurtaujančiu vyru. Tačiau dieną po atvirų durų renginio naujiems pirkėjams pritraukti, šešiametė Astrida randa savo tėvą žiauriai nužudytą. Nejaugi kažkas buvo pasislėpęs namuose ir laukė nakties? Vienintelis apčiuopiamas įkaltis – dukters tvirtinimas, kad kažkas naktį lietė jos skruostą. Tyrėja Ema Šiold ima įtarinėti neišsikentusią žmoną, tačiau įvykus antrai atvirų durų žmogžudystei, pergalvoja savo tyrimą iš naujo. Kas iš tiesų vyksta jaukioje gyvenvietėje ir koks ryšys sieja visas šias aukas?
Taigi pasiėmiau skaityti dar vieną Skandinavišką detektyvą, šį kartą parašytą švedų rašytojos Sofi Sarenbrant. Romano veiksmas vyks paklausiame Stokholmo priemiestyje Bromoje. Jaukioje gyvenvietėje, labiausiai išsiskiriančioje nuosavų namų peizažu. Čia žmonių pagrindiniai rūpesčiai yra, kaip išlaikyti pH pusiausvyrą baseine, kokios spalvos „Lexus“ pasirinkti, kokie kursai geriau padėtų išmokti suvaldyti sielvartą, ar kaip apsaugoti savo pasididžiavimą – brangiai kainavusių rožių lysvę.
Dėmesio akiratyje atsidurs keli veikėjai. Visų pirma, tai Kornelija Joranson, smulki, beveik berniukiškos išvaizdos, tamsių akių moteris, dirbanti papuošalų gamybos sferoje ir dabar parduodanti savo namą. Taip pat jos dukra Astrida, kiek sutrikusios raidos mergaitė, kurios kiti vaikai šalinasi, retai kviečia į vaikų šventes, retai paklausia, ar po darželio ji nori pažaisti kartu. Kornelijos bičiulė ir šiaip gera moteris Josefina. Smurtinių nusikaltimų skyriaus kriminalinė inspektorė Ema Šiold, jauna ir ambicinga, trečią mėnesį nėščia detektyvė. Buvęs Emos vaikinas Hugas Franzenas, turto vertintojas Konradas Kovalskis, turto agentas Benjaminas Veberis ir kt. veikėjai.
Nors veikėjų yra gan nemažai, iš tikrųjų visa knyga sukasi apie tris personažus: Korneliją, Josefiną ir Emą.
Kornelijos visos mintys suksis apie namo pardavimą ir kaip greičiau išsiskirti su vyru. Ją purtys vien nuo minties, kad ji dar bent naktį turės praleisti su juo po vienu stogu. Josefinos istorija pasakos apie namuose styrančią neplautų indų krūvą, apie svetainę užverstą žaislais, apie jos tris mažus vaikus ir jų vedžiojimą į darželį ar mokyklą, apie jos būgštavimus dėl judviejų su vyru ateities ir kitus egzistencinius svarstymus. Emos istorija suksis apie jos nėštumą: pastovius raugėjimus rūgštimi, pykinimą ir nuolatinį nerimą, apie pavyduliaujantį buvusį vaikiną Hugą ir jo norą sunaikinti jos santykius su Kristoferiu, apie Emos santykius su savo vyresniąja seserimi Josefina, bei žmogžudystės tyrimą, kuris netrukus užvaldys visas moters mintis.
Kitaip sakant rašytoja atkreips mūsų dėmesį į kelis aktualius šių dienų dalykus: visų pirma tai smurtą šeimoje, tada neištikimybę, alkoholizmą, kerštaujantį buvusįjį ir moters nėštumą apskritai.
Visas romanas bus, galima sakyti, padalintas į dvi dalis. Viena dalis pasakos pagrindinių veikėjų gyvenimo istorijas ir kasdienius rūpesčius, kita – susitelks ties žmogžudystės tyrimu. Negaliu pasakyti, kuri iš šių knygos pusių buvo įdomesnė, gal abi jos buvo visai neblogos.
Grįžtant prie pagrindinės knygos temos – žmogžudystės, tai čia mes ne tik, kad išgirsime įkyrius policininkų klausimus įtariamiesiems, pamatysime jų bandymą sužinoti paskutinius nužudytojo nugyventas gyvenimo valandas, bet ir turėsime galimybę išklausyti paties žudiko mintis. Jis bus tarsi savotiškas vaiduoklis, turintis savo planą ir jį stropiai vykdantis.
„Mirties loterija“ yra romanas, labiausiai išsiskiriantis tuo, kad nėra išskirtinis, tačiau vis tiek patraukiantis akį. Jo veikėjai yra įtikinami, pasakojimas sklandus ir įdomus. Nors jame mes nerandame didesnės intrigos, o ir veiksmo čia nėra labai daug, visgi veikėjų likimai sužavi tiek, kad kiekvienas iš mūsų, manau, norėsime sužinoti, kaip jie klostysis ateityje. Ypač atradus tą faktą, kad knygos nusikaltėlis taip ir lieka nenubaustas...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą