Lupin is visited late one night by a beautiful maiden in distress. He uses his detective skills to discover what is going on at the Barre-y-va estate, risking his life in the process and succeeding yet again in enriching himself!
„Arsenas Liupenas ir Le Bariva paslaptis“ yra dar vienas vagies-džentelmeno nuotykis, parašytas paties Moriso Leblano ir pasirodęs knygos forma 1931-aisiais metais. Romano dėmesio centre atsiduria Arsenas Liupenas ir brigadininkas Teodoras Bešu, mums jau pažįstamas iš tokių romanų kaip „Arsenas Liupenas ir „Barnetas ir ko“ detektyvų agentūra“, bei „Paslaptingas dvaras“. Knygos veiksmas mus nukels į vėlyvuosius 1920-uosius, ankstyvuosius 1930-uosius metus, praėjus dviem metams po romano „Paslaptingas dvaras“ įvykių.
Jame pasakojama apie tai, kaip kartą Raulis de Avenakas (Arsenas Liupenas) grįžęs iš teatro, savo apartamentuose randa mirtinai išsigandusią jauną moterį. Nespėjus jai paaiškinti savo atvykimo priežasties, Raulis sulaukia skambučio iš seno draugo Teodoro Bešu, kuris pakviečia bičiulį atvykti į Radikatelio miestelį esantį kažkur Normandijoje. Pasirodo Bešu reikalinga draugo pagalba sprendžiant vieną paslaptingą įvykį, įvykusį prie Le Havro. Čia dvi seserys Ketrina ir Bertrandė atvyksta leisti vasaros vaikystės dvare Le Bariva. Netrukus apylinkėse ima dėtis labai keisti ir nepaaiškinami dalykai. Viena iš seserų nusižudo, dvaro valdose įvykdoma „užrakinto kambario“ žmogžudystė, netoliese augę trys gluosniai pakeičia savo augimo vietą, įvykdomas užpuolimas, o kur dar vyras su aukšta skrybėle, auksas, slapti kodai, alchemija ir okultizmas. Įvykiai ima klostytis taip sparčiai, tad Ketrinai nelieka nieko kito, kaip tik pasirašyti susitarimą, kuriame ji suteikia Rauliui de Avenakui visas teises ieškant paslapties įminimo rakto. Kas kitas, jei ne pats Arsenas Liupenas įmins visas šias mįsles ir išgelbės jaunos ir gražios merginos gyvybę.
Taigi perskaičiau dar vieną Arseno Liupeno istoriją, šį kartą esančią 16-tu numeriu mano Arseno Liupeno knygų sąraše. Turiu pripažinti, kad po truputį įsibėgėju skaityti knygas anglų kalba. Nežinau kaip kitiems, bet visos Moriso Leblano knygos, kurias aš skaičiau anglų kalba, buvo tiesiog nepakartojamos, ko nepasakytum apie knygas rusų kalba. Ar tai priklausė nuo vertimo, ar nuo paties rašytojo išmonės, nežinau. Knygose anglų kalba Arsenas Liupenas yra kaip niekad stiprus, pasitikintis savimi, linksmas ir nenustygstantis vietoje. Romanai yra pilni paslapties, mistikos ir antgamtinių jėgų, kurios svaigina galvą visai kaip šampano burbuliukai. Ši knyga ne išimtis. Ji yra gan plona, tik 160 puslapių storio, bet turinio prasme yra kelis kart storesnė. Šį karta pavojuje atsiduria jauna mergina, kuri kartu su seserimi atsikelia į apleistą dvarą esantį Normandijoje. Kaip paaiškėja vėliau, dėl visko buvo kalti žėrintys milteliai ir žmonių godumas. Vienas įdomesnių knygos akcentų yra tas, kad čia mes randame mūsų jau pamėgtą veikėją seržantą Teodorą Bešu, kuris pats kreipiasi į Arseną Liupeną, su prašymu padėti jam išspręsti paslaptingą įvykį. Jis ne tik, kad nesuima Arseno Liupeno kaip turėtų pasielgti tikras policininkas jį susekęs, bet dar ir pasako, kad jaustųsi dėl to blogai, mat Liupenas yra jam ne kartą nuoširdžiai pagelbėjęs. Eilinį kartą norisi sulyginti šią knygą su Pjero Suvestro ir Marselio Aleno darbais. Tačiau toks įspūdis apima tik dėl to, kad Morisas Leblanas buvo šių rašytojų įkvėpėjas. Šaunu, kai vienas žmogus padaro įtaką kitiems ir tokiu būdu tarsi pratęsia savo kūrybą ir egzistenciją kitų žmonių darbuose. Na o mes, skaitytojai, skaitydami šių žmonių darbus neleidžiame rašytojams mirti, taip padarydami juos nemirtingais. Tik štai vertimų į lietuvių kalbą norėtųsi kiek daugiau. Tiek paties Moriso Leblano knygų, tiek Pjero Suvestro ir Marselio Aleno darbų. Kaip bebūtų, smagu, kai žinai kelias kalbas ir tavo tikslai nestovi vietoje.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą