Mario Puzo romane „Kvailiai miršta“ gvildena šiam rašytojui būdingas temas – galia, beprotiški pinigai, godumas ir meilė. Autorius išdrįso papasakoti apie garsiojo Amerikos auksinio trikampio – Niujorko, Holivudo ir Las Vegaso – korupciją.
Romanas nukelia mus į jaudinantį ir prabangų kazino gyvenimą, kur karaliauja turtuoliai ir žymiausi to meto sukčiai. Aukščiausios klasės prostitutės taip pat neatsiejama šio pasaulio, kupino skrupulingai sukurtų intrigų ir nesibaigiančių manipuliacijų, dalis. Godumas, geismas, smurtas ir išdavystė jau tapo kasdienybe, kur vyrai negailestingai naudojasi savo galia, o geidulingos moterys išnaudoja žavesį saviems tikslams, kur išgyvena stipriausi, o kvailiai miršta...
Romanas nukels mus į Las Vegasą, į kazino, kur stovi žalia medžiaga aptraukti stalai, žvilga mėlynos kortų nugarėlės, laksto raudoni, baltais taškeliais išmarginti lošimo kauliukai. Kur žmonės netenka kilogramų, jų veidai pabąla, o oda papilkėja – ir vien tik nuo besaikio lošimo. Kur kambariai ištaigingi ir rėžiantys akį, kur auksu ataustos užuolaidos, didžiulė lova ir sidabro siūlais dygsniuotos lovatiesės. Į vietą kurioje tu pamiršti savo karjerą, gyvenimą ir net šeimą. Tokioje vietoje susitiks jie, trys vyrai ir viena moteris. Vegaso bičiuliai, bakaros broliai. Juos sies tik vienas dalykas – jie klimps į azartinių žaidimų liūną.
Tai bus abejingas lošėjas ir rašytojas Džonas Merlinas. Vaikinas niekada neparodantis emocijų kai išlošia ar laimi. Jis neaušins burnos, jis tiesiog visus stebės.
Kalis skaičiuotojas. Tipiškas užkietėjęs ir įgudęs lošėjas. Jis sugebės skaičiuoti kortas keturdėkliame blekdžeko „bate“. Bus laimėjimų tikimybės ekspertas. Kalis bus pusiau sąvadautojas, pusiau sukčius, visada pasiruošęs kokiu nors būdu apgaule pasipelnyti iš kazino.
Mergina Diana, gryna mėgėja lošimų srityje. Jos darbas bus vilioti klientus į kazino. Ji rengsis provokuojamai, savo juodais ilgais plaukais mosuos it botagu.
Džordanas Haulis, smulkmeniškas ir sąžiningas, bet niekada nepasižymėjęs ypatingu dosnumu. Jis bus santūrus ir nešnekus, tikras Vegaso vergas, paliktas žmonos.
Rašytojas papasakos kiekvieno iš jų istoriją, kaip jie susipažino, kuo gyveno Vegase ir už jo ribų, tačiau didžiausią dėmesį jis skirs jaunam rašytojui Džonui Merlinui, kurio akimis ir bus pasakojama didesnė dalis knygos istorijos. Rašytojas taip pat nepamirš ir Kalio skaičiuotojo istorijos, kuris netrukus taps „Zanadu“ viešbučio valdytojo dešiniąja ranka.
Romano siužetas bus nenuspėjamas, visai kaip žaidimas kortomis kazino. Skaitydamas nežinosi ko laukti, negalėsi numatyti kitų veikėjų veiksmų. Vienintelis skirtumas bus tas, kad čia tu vis tiek laimėsi, net ir nieko nepastatęs.
Rašytojas šiuo kūriniu norėjo papasakoti vieno vyro gyvenimą. Papasakoti tiesą apie jo potraukį moterims. Rašytojas iškels klausimą, ar nuoširdžiai mylintis moterį vyras gali nuolatos ją apgaudinėti? Būti ne tik fiziškai neištikimas, bet ir išduoti ją mintyse, pačioje savo sielos gelmėje? Jis papasakos apie tai, kaip moterys gali jus mylėti, maitinti jus meile, sąmoningai apnuodyti ja jūsų kūną ir sielą vien tam, kad jus sužlugdytų. Ir iš aistringos meilės apsispręsti daugiau jūsų nebemylėti. Ir tuo pat metu svaiginti jus iki idiotiškos ekstazės. Papasakos apie tikrąją meilę. Ar tikrai verta dėl jos tiek paaukoti? Kaipgi seksualinė ištikimybė? Ar ji įmanoma? Ar tai ji reiškia meilę? Rašytojas atskleis visas galios platybes. Visų pirma parodys vos galą su galu suduriančio, vargstančio rašytojo gyvenimą. Parodys, kaip menininkas vėtomas ir mėtomas savo meno vardan. Parodys, kodėl jis šito nusipelnė. Vėliau jis taps sumaniu nusikaltėliu, kuris mėgaujasi visais gyvenimo malonumais. Tuomet mūsų laukia viena įspūdingiausių sėkmės istorijų per visą literatūros istoriją. Asmeniniai mūsų kultūros milžinų gyvenimai iš arti. Prieš mūsų akis atsivers neturtingo vargstančio genijaus pasaulis, sukčiaus pasaulis ir prabangus literatūros pasaulis. Visa tai pagardinta gausybe sekso, keliomis įmantriomis mintimis... Šioje knygoje bus daug kalbama apie meilę, bet tai nėra knyga apie meilę. Tai knyga apie karą. Seną karą tarp vyrų, kurie yra tikri draugai. Didįjį „naująjį“ karą tarp vyrų ir moterų...
Jei ši, prieš tai mano parašyta pastraipa, paimta iš knygos pirmojo skyrelio, dar neįtikino Jūsų, kad ši knyga yra parašyta Jums ir Jūs privalote ją perskaityti, tuomet nėra prasmės man daugiau kažką ir rašyti. Aš tikiu, kad šią knygą privalo perskaityti kiekvienas, mat kiekvienas ją perskaitęs sužinos šį tą apie gyvenimą, apie vyrų ir moterų santykius, darbą, karjerą, pinigus, nepriklausomybę ir t. t. Tiesa, tai niekuo Jums nepadės, bet, manau, ši knyga praturtins kiekvieno skaitytojo sielą. Aš ją perskaičiau ir man ji patiko. Patiko tiek, kad ateityje skaitysiu ją dar ne vieną kartą, o kiekvieną kartą skaitydamas, sužinosiu kažką naujo ir dar neatrasto. Ši knyga, visai kaip gyvenimas, ji kaip deimantas turintis daug atspalvių ir kiekvieną kartą žėrintis vis kitaip.
Šiuo romanu baugiu skaityti visas Marijaus Pjuzo knygas, tačiau ateityje dar žadu grįžti prie Korleonių šeimos sagos, kurią pratęsė kiti rašytojais: Mark Winegardner ir Ed Falco. Tikiuosi jų knygos bus ne ką prastesnės nei paties plunksnos meistro Marijaus Pjuzo kūriniai.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą