Brutuali konkurencija milžiniškoje įmonėje... Pavojingas pelės ir katės žaidimas, kuriame veikėjai ne sykį apsikeis vaidmenimis... Šokiruojantis kaltinimas, kuris kelia grėsmę reputacijai, karjerai ir žmogaus likimui...
Tomas Sandersas – sėkmingai karjerą darantis profesionalas. Tačiau vieną dieną jis sužino, kad viceprezidento postą, į kurį jis pretendavo, užėmė Meredita Džonson, gerokai jaunesnė moteris ir dar – buvusi jo meilužė. Negana to, po vieno pasitarimo už uždarų durų moteris apkaltina Tomą seksualiniu priekabiavimu, nors pati nesėkmingai mėgino jį suvilioti... Sandersas staiga atsiduria košmariškame apgaulės tinkle, kuriame pats įvardijamas nusikaltėliu. Desperatiškai siekdamas išgelbėti savo karjerą ir reputaciją Tomas demaskuos ne vieną savo darbdavio paslaptį... ir cinišką planą jį pašalinti.
Taigi perskaičiau dar vieną technotrilerio tėvo Maiklo Kraitono romaną, kuriame rašytojas mums leidžia pažvelgti į stambios technologijų korporacijos vidų, pasinerti į negailestingą pasaulį, kur žmonių jausmai ir likimai, yra tik karjeros laipteliai nesąžiningiems manipuliatoriams. Įvykių centre atsiduria Tomas Sandersas, kuris atsisakęs permiegoti su savo nauja viršininke yra apkaltinamas seksualiniu priekabiavimu, po ko jo karjera, reputacija ir šeimos gerovė pakimba ant plauko.
Niekas nepatiki, kad technologijų pasaulyje, kurį valdo vyrai, moteris galėjo prie kažko priekabiauti. Pirmiausia juo nepatiki firmos advokatas, tada įmonės bosas, o galiausiai ir visi aplinkiniai. Jie sakė: „Ji labai seksuali moteris. Nieko keisto, kad vyras nesusivaldė“. Spauda jį padaro prievartautoju ir smurtautoju, o firmos darbuotojai vyrai paprasčiausiai nesupranta, kaip jis tokios gražuolės neišdulkino?
Tomas pabando kreiptis į advokatą, bet ir čia iškyla sunkumų. Pirma, nėra liudininkų ir patvirtinančių įrodymų. Antra – jei jis paduos ieškinį, įmonė jį atleis, tad iškils klausimas, kaip padengti teismo išlaidas. Trečia – padavus ieškinį, viskas išplauks į viešumą. Ketvirta – neaišku, kokius nuostolius galima įvardinti. Penkta – padavus ieškinį, teks atsisveikinti su savo profesija visam laikui, nes niekas jo tokiam darbui nebesamdys. Kitaip sakant, dabar jam grėsė gėda, pažeminimas ir darbo netekimas.
Visgi Tomas nusprendžia netylėti ir padedamas gudrios advokatės paduoda kaltininkę į teismą.
Plačiau nelabai kažką daugiau ir reikia komentuoti, galbūt, tik pasakyti, kad nors aš esu tikras Maiklo Kraitono gerbėjas, o viskas skamba išties įdomiai, ši knyga man pasirodė silpniausia iš visų rašytojo knygų kurias esu skaitęs. Visų pirma, rašytojas atsisako savo standartinės romanų formulės: privati kompanija įsislaptinusi atlieka neįtikėtinus ir revoliucinius tyrimus, viskam vadovauja ekscentriškas milijardierius, galiausiai viskas kaip visad pakrypsta netikėta linkme ir tenka ieškoti grupelės mokslininkų, savo srities specialistų, kurie išsrėbtų visą košę. Visų antra, romane aprašoma naujausia technologija šių dienų skaitytojui atrodo kiek pasenusi, bei primena kažką iš Jūros periodo laikų. Kažkokie diskasukiai, vos ne skaičiavimo mašinos ir greitai išsikraunantys telefonai (nors šie gal visgi atitinka dabartinę rinką). Visų trečia, romanas nėra mokslinė fantastika, kuo šis autorius ir garsėja, o siužetas, mano nuomone, labiau tiktų namų šeimininkei, o ne rimtam skaitytojui.
Prie pliusų priskirčiau galimybę pažvelgti į situaciją dėl seksualinio priekabiavimo iš vyro pusės (visgi daugiau skundų dėl seksualinio priekabiavimo moterys paduoda prieš vyrus). Taip pat romano veikėjai labai gyvi, labai realūs, labai tikroviški, o pasakojimo būdas – labai įtaigus. Be to, man patiko tas katės ir palės žaidimas, kuriame veikėjai ne sykį apsikeičia vaidmenimis.
Pabaigai norisi paprasčiausiai pasakyti – nesikalbėkite su savo viršininku ar viršininke vieni, be liudytojų ir dar vėlyvą vakarą prie vyno taurės. Priešingu atveju viskas gali baigtis panašiai, kaip šiame romane.
Vos nepamiršau paminėti ir tai, kad knygoje aprašyta istorija nors ir išgalvota, tačiau parašyta pagal tikrus faktus. Rašytojas norėjo atkreipti skaitytojų dėmesį į pasenusį požiūrį, kad tarnybine padėtimi dažniau naudojai vyrai. Kaip sako knygos įžanginiai žodžiai – „Valdžia yra nei vyriškai, nei moteriška“.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą