After his surprisingly glorious honeymoon in Paris, life is almost normal for Dexter Morgan. Married life seems to agree with him: he’s devoted to his bride, his stomach is full, and his homicidal hobbies are nicely under control. But old habits die hard and Dexter’s work as a blood spatter analyst never fails to offer new temptations that appeal to his offbeat sense of justice. Not to mention that his Dark Passenger still waits to hunt with him in the moonlight. The discovery of a corpse (artfully displayed as a sunbather relaxing on a Miami beach chair) naturally piques Dexter’s curiosity and Miami’s finest realize they’ve got a terrifying new serial killer on the loose. And Dexter, of course, is back in business.
Žavingo „džentelmeno-maniako“ Deksterio Morgano nuotykiai tęsiasi! Jis grįžta po įsimintino medaus mėnesio Paryžiuje. Šeimyninis gyvenimas jam einasi puikiai: jis yra ištikimas savo žmonai, mėgaujasi naminiu maistu, prižiūri savo vaikus ir yra įsitikinęs, kad jo grėsmingas hobis jau praeityje. Tuo metu Majamį terorizuoja žudikas-menininkas, paverčiantis savo aukas sudarkytais meno objektais. Deksteris negali likti nuošalyje. Jis pradeda kovą su priešu, kuris nenusileidžia jam nei intelektu, nei žiaurumu!
Taigi pasiėmiau skaityti dar vieną Deksterio knygą užsienio kalba, tačiau iškart pasakysiu, dvi Deksterio knygos beveik paeiliui – ne toks jau ir geras sumanymas. Bet apie tai kiek vėliau. Šioje knygoje kaip jau supratote, Debora ir jos brolis Deksteris tiria serijinio žudiko-menininko nusikaltimus. Šis savo aukas nužudo perskrosdamas jų pilvą ir jį prikimšdamas visokiausiais daiktais. Tarkim vaisiais, skutimosi reikmenimis, gėlėmis ar alumi su ledu. Nuo tokio lavonų išniekinimo pakraupsta net miesto meras, o gyventojai puola į paniką.
Vėliau mes atrandame Deboros sužeidimą peiliu, dėl ko ji atsiduria komoje, o žudiko medžioklę perima jos brolis Deksteris. Deja, šis jau pačioje pradžioje padaro lemtingą klaidą, kuri pastato ne tik jį į pavojų, bet ir jo šeimą: jis nužudo niekuo dėtą žmogų, kai tuo metu tikrasis nusikaltėlis lieka laisvėje. Manau, tai ir tampa pagrindine romano tema ir su tuo susijusios pasekmės, mat Deksterio įtėvis mokė jį žudyti tik to nusipelniusius žmones ir, žinoma, tai daryti tyliai, nepaliekant įkalčių....
Visgi nelyginant unikalios romano temos ir kai kurių momentų (ypač į romano pabaigą), knyga yra gan tipinė Deksterio istorija, o tai ir tampa didžiausia šio romano bėda. Juk skaitant serijinius romanus norisi atrasti kažką naujo, pamatyti, kad veikėjų gyvenimai nestovi vietoje, o ne gauti eilinį serijinį žudiką psichopatą ir Deksterį bandantį jį pagauti. Kur mįslė, kur paslaptis, kur intriga! Veikėjai tie patys, istorija labai panaši. Tikrai nusivyliau šia serija, tad greičiausiai ateityje nebetęsiu šios serijos knygų skaitymo.
Viena priežastis, kodėl aš pasiėmiau jas skaityti užsienio kalba – tai jų formatas. Knygos yra gan trumpos, jas lengva skaityti, pasakojimas sklandus ir paprastas. Jei jos būtų bent kiek paslaptingesnės ir kiek labiau skirtųsi viena nuo kitos, tai skaitymą galima būtų tęsti iki kokios šeštos-septintos knygos. O dabar aš vargiai matau pokyčių tarp šios ir ankstesnės knygos. Jos beveik identiškos! Taigi tiesiog ties čia deda tašką, nes nebematau prasmės tęsti. Gaila, nes romanų idėja tikrai gera.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą