Abejingų stebėtojų akivaizdoje nužudomas JAV ambasados apsaugininku tarnavęs jūrų pėstininkas – jo kūnas randamas mersedese ant vieno Bankoko tiltų. Bylos imasi kone vieninteliai visame mieste kyšininkavimu nesusitepę pareigūnai, tačiau apžiūrint įvykio vietą vienas jų žūva – jam, kaip ir rastai aukai, įgėlė metamfetaminu apsvaiginta gyvatė. Dabar atskleisti šiuos nusikaltimus detektyvui Sončajui Džitpličipui, atsidavusiam budistui, ne tik tarnybinė užduotis, bet ir asmeninis reikalas. Narpliojant bylą likimas jį suveda su FTB agente gražuole Džouns, jiedviem ir teks pasinerti į kur kas klastingesnį ir žiauresnį pasaulį, nei kas nors galėjo įsivaizduoti: pasirodo, mieste, kuriame klesti korupcija, prostitucija, narkotikų prekyba, net ir patyręs tyrėjas yra matęs dar ne viską...
Sončajaus fatalizmas, neįprastas humoras, atkaklumas bei gebėjimas tuo pat metu būti pažeidžiamam ir tvirtam paverčia jį vienu įsimintiniausių veikėjų, vaizduojamų pastaraisiais metais išleistuose kriminaliniuose romanuose. Skaitytojams, kurie tikisi tradicinio detektyvo, būtų sąžininga patarti paieškoti kitos knygos, o štai naujovių mėgėjus šis romanas neabejotinai suintriguos ir nustebins.
Bankokas – Tailando sostinė, miestas, kuriame glaudžiai susipynusi Rytų kultūra ir Vakarų praktiškumas. „Atogrąžų rojus“, kuris yra laikomas neoficialiu prostitucijos ir prekybos narkotikais centru. Kur žmogaus gyvenimas yra pigus, o nusikaltimai tiriami amžinybę. Tačiau Sončajus Džitpličipas, buvęs gatvės banditas, dabar kietas policininkas, nėra pratęs pasiduoti. Paslaptingą JAV karininko mirtį jis ketina ištirti iki galo, kad ir kokia viso to kaina. Jis yra pasiruošęs paaukoti savo gyvybę ir net nuklysti į atokiausius miesto užkampius, kur smurtas tapęs gyvenimo būdu, kad tik įmintų paslaptį ir atkeršytų už draugo mirtį.
Na turiu pasakyti, kad jau seniai norėjau perskaityti kokią Džono Bardeto knygą, bet taip vis neprisiruošdavau. Dabar kai „Iki“ parduotuvių knygų konteineris užverstas Bardeto knygomis, nusprendžiau planą įgyvendinti. Pradžiai pasiėmiau vieną knygą, o jei patiks, pasiimsiu ir kitas. Turiu pasakyti, kad romanas išties išskirtinis, o labiausiai veiksmo vieta. Kiek teko skaityti knygų kurios vykdavo Azijoje: Japonijoje ar Kinijoje, man jos visos labai patiko, nes šios šalys pasižymi išties išskirtine kultūra. Bankokas daugeliui, turbūt, siejasi su prostitucija, prekyba žmonėmis ar transeksualais. Na bent jau man jis su tuo asocijuojasi. Knyga tai patvirtina, tačiau atskleidžia ir kitokią miesto pusę. Miesto gyventojai, na bent jau pagrindinis knygos veikėjas, daug masto apie dvasias, magiją, meditaciją, karmą, reinkarnaciją, astrologiją ar tikėjimą bendrai, kas man buvo kažkas naujo. Miestas turi ir įprastų miesto, taip vadinamų atributų – eismo užkištas gatves ar aukštas būsto kainas. Visgi be šių dalykų mes čia randame ir moteris ieškančias kam parduoti, vyrus ieškančius iš ko nupirkti, gatves prigrūstas pigių dizainerių rankinių klastočių, nelegalių diskų, vaizdajuosčių ir garsajuosčių pardavėjų. Čia taip pat galima rasti būrėjų kortomis, keptų žiogų pardavėjų, tatuiruotųjų, ar mamų lenktyniaujančių dėl kuo mažesnio mobiliojo telefono. Nepamirškim ir miesto naktinio gyvenimo, kuris poilsį gauna tik antroje nakties pusėje, kai įsivyrauja tam tikra komendanto valanda ir visi barai uždaromi.
Na o knygos siužetas, arba tiksliau žmogžudystė irgi gan egzotiška. Nužudomas JAV ambasados apsaugininku tarnavęs kariškis. Jis miršta sukandžiotas gyvačių, o įvykio metu taip pat žūva ir Sončajaus Džipičipo partneris-sielos draugas. Taigi įvykis tampa asmenine vendeta, kur nusikaltėlio laukia vienintelė išeitis – poilsis ant morgo stalo.
Kalbant apie pagrindinį veikėja, tai jis irgi gan netipiška asmenybė. Jau vienas vardas – Sončajus Džitpličipas, yra sunkiai ištariamas ir gan neįprastas. Veikėjo motina Nong buvusi kekšė, o pats Sončajus, herojus nevengiantis paragauti naminukės ar metamfetamino arba vietine kalba kalbant – jabos. Visgi jis turi ir gerų savybių. Kad gerai dirbtų savo darbą jam nereikia kyšių, o kažką užsibrėžęs jis tai padarys iki galo.
Pats tyrimas irgi gan įdomus. Sončajus kalbina vietinį alkoholiką, apieško mirusiojo namus, susiduria su peiliu apsiginklavusiu profesionaliu žudiku, klausinėja karininko brolį, lankosi krokodilų veisykloje ir pan. Viskas skaitosi gan įdomiai, nors man kiek pritrūko profesionalumo. Kalbu apie tą jausmą, kai jauti, kad herojus tikrai nusimano savo darbe, yra kietas ir pats tai supranta.
Taigi ką mes turime? Romano veiksmo vieta netipiška. Žmogžudystė egzotiška. Pagrindinis veikėjas įdomus. Tyrimas irgi gan vykęs. Kaip matome, knyga gan išskirtinė ir jei rašymo stilius būtų bent kiek „lengvesnis“, manau, drąsiai galima būtų pirkti ir likusias knygas. Dabar gi slinkau po puslapius gan lėtai, vienu prisėdimu perskaitydamas po ne daugiau nei trisdešimt puslapių. Kažkaip po Džefrio Arčerio Kliftonų serijos knygos, kur vienu prisėdimu galima buvo lengvai perskaityti šimtą puslapių, šita ėjosi labai lėtai, lyg sulėtintame kine. O gal čia kaltas knygos ištęstumas, nežinau. Kaip bebūtų, viską gerai apsvarstęs nusprendžiau, kad kol kas nepirksiu likusių knygų, o palauksiu dar didesnės nuolaidos ar šiaip išleisiu pinigus kažkam naudingesniam. Kažkaip gaila pinigų knygai, kurią greičiausiai skaitysiu tik vieną kartą ir kurioje taip stipriai išreikštos žmogiškosios nuodėmės.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą