A disturbingly gifted child, horribly disfigured from birth, flees into a cruel world where he will learn to survive at any cost.
Torn between good and evil, driven to seek power as a substitute for the love he fears he can never know, Erik begins a dark journey that will take him acros the face of Europe, from a gypsy cage to the treacherous court of Persia, and ultimately to the cellars of the Paris Opera House, where he must finally learn the true meaning of love.
Žavusis Susan Kay romanas „Vaiduoklis“ (Phantom) yra Gastono Leru knygos „Operos vaiduoklis“ pratęsimas arba tiksliau priešistorė. Joje pasakojama fantomo, kurio visi bijojo ir nekentė, istorija, nuo jo gimimo lygi mirties. Knyga žymiai detaliau atskleidžia piktojo genijaus charakterį ir tamsiąją jo gyvenimo pusę, mat parodo jo gyvenimą iš visai kitokios, dar nematytos perspektyvos. Kas galėjo patikėti, kad 1909 metais pradėta leisti istorija taps tikru fenomenu literatūros istorijoje ir sulauks begalės tęsinių, filmų, miuziklų, radijo pastatymų, komiksų, žaidimų ir pan. Susan Kay naudojasi šiuo populiarumu ir pasiūlo išties neblogą istorijos interpretaciją.
Pasakojimas prasideda nuo to, kad moteris vardu Madlena apsupta akušerės ir sesers gimdo vaiką. Atrodo nuostabus momentas kiekvienos moters gyvenime, tačiau jis greitai sudrumsčiamas moterų pasimetimu, pasibjaurėjimu ir net išgąsčiu. Gimė sveikas berniukas, tačiau neregėtai šlykštaus, atgrasaus veido. Taigi kaip jau supratote, knyga prasideda Eriko, būsimojo operos vaiduoklio, kuris slapstysis operos požemiuose, gebės nepastebimai atsirasti ir dingti, turės nuostabų balsą, gimimu. Pirmasis knygos skyrelis mus supažindina su Eriko motina Madlena, jo tėvu Šarliu ir jų trumpa meilės istorija. Skyrelis mums pasakoja kaip gimė Erikas, kaip jis pradėjo vaikščioti, kaip jis ištarė savo pirmus žodžius, kaip atšventė penktąjį gimtadienį, kaip susižavėjo muzika, architektūra ar veidrodžiais. Nekenčiamas motinos ir paslėptas nuo viso pasaulio akių, berniukas greitai pelno skaitytojo gailestį ir simpatijas. Jis tik vienišas vaikas, beviltiškai troškęs meilės ir motinos bučinio. Palaipsniui mes sekame Eriko gyvenimą, kaip jis auga, o galiausiai pabėga iš motinos nelaisvės. Deja nuo vienos nelaisvės berniukas pakliūna į kitą...
Kuomet berniukas pabėga iš namų, pasakojimas pateikiamas iš jo perspektyvos. Čia pasakojama kaip Erikas tampa eksponatu cirko išsigimėlių šou. Laikomas narve ir visų stebimas pro grotas jis vis labiau traukia skaitytoją prie savęs, kuris ir toliau pažindinamas su jo bandymais rasti vietą šiame gyvenime. Mes sužinome kaip jis įsidarbina mūrininko mokinių, ar pakliūna pas persų princesę, kuriai sukonstruoja kankinimų kambarį. Galiausiai knyga mus nuveda prie be ne įdomiausios knygos vietos, kurioje Erikas atsiduria operos požemiuose, kur įsimyli operos dainininkę Kristiną Dae ir nugyvena jam likusias gyvenimo akimirkas.
Knyga yra biografinė istorija, kurios rašymo stilius romantinis. Romanas mus supažindina su veikėju, kuris kad ir nepatyręs tikros meilės ieško kam ją pasiūlyti. Knyga yra tarsi pasaka, kurioje pasakojama vyro meilės istorija moteriai, muzikai, menui.
Visgi lygindamas originalą ir Susan Kay kūrinį aš pirmenybę duočiau Gastono Leru knygai. Originali knyga mane patraukė ne tiek meilės linija ar tragiška Eriko gyvenimo istorija, kiek detektyviniu siužetu. Susan Kay su savo knyga „Vaiduoklis“ nenuėjo toli nuo originalaus siužeto, tačiau ji pakeitė knygos žanrą iš detektyvinės istorijos į romantišką, biografinę pasaką. Taip pat man nepatiko, kad savo knyga ji nuėmė visą tą paslapties skraistę, kuri gaubė šį personažą. Neliko paslapties, neliko ir įdomumo. Galiausiai labai truko žurnalistinio rašymo stiliaus, kuris, turbūt, buvo viena iš išskirtiniausių originalios knygos ypatybių.
Kaip bebūtų, rekomenduoju knygą tikriems operos vaiduoklio fanams. Pats ją skaičiau rusų kalba ir pusiau nesigailiu.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą