Romanas „Greiti pinigai“ leidžia lyg pro rakto skylutę pažvelgti į neįtikėtinai brutalų narkotikų prekeivių ir reketininkų mafijos gyvenimą Stokholme.
Autorius Jensas Lapidusas – ryški šiandieninės Švedijos žvaigždė. Advokatas, kurio specializacija – organizmuoto nusikalstamumo bylos. Jis „tvarko“ visą buvusios Jugoslavijos narkotikų mafiją Stokholme. „Greiti pinigai“ – pirmoji „Juodosios Stokholmo trilogijos“ dalis.
Švedijos žiniasklaidoje nuolat svarstoma, kas Lapiduso romanuose tikra, o kas išgalvota – jau dešimtmečius spauda ir visuomenė nėra skyrusi tiek dėmesio pirmajai kokio nors rašytojo knygai.
Romanas – spalvinga kronika, įspūdingas nusikaltėlių pasaulio paveikslas. Profesinė autoriaus patirtis suteikia unikalią galimybę pažinti tai, ko kitas sąmoningai vengtų. Trikdanti, rupi kasdienybė. Sniegu „užtaisytos“ nosys, narkotikų prekeivių smurto poezija. Silikoninės aukšto rango superfifos ir dabitiški trendžiai, dievinantys prabangą. Brangių kvepalų aromatas, blizgantys ginklai, slapti karšti vakarėliai. Ore tvyrantis eau de cash.
Įtraukiantis, puikaus stiliaus ir skonio romanas apie tamsiąją XXI amžiaus gyvenimo pusę – brave new world. Septintąjį dešimtmetį valdė kredo „Live fast, love hard, die young“. Jensas Lapidusas siūlo parafrazę – „Get rich or die trying!“.
Na nežinau. Sunkiai įvertinama knyga. Nei patiko, nei nepatiko. Knyga gan nestandartinė. Čia nėra vienos siužeto linijos, nėra vientisumo, kaip tradiciniuose detektyvuose. Siužetas labai globalus, daug veiksmo linijų, nemažai veikėjų. Autorius bandė pavaizduoti blogąją Stokholmo pusę per reketininkus ir mafijozus. Tas jam pasisekė puikiai. Čia daug purvo, narkotikų, alkoholio, smurto, sekso, trankios muzikos, slengo, keiksmažodžių ir pan.
Veiksmas iš esmės sukasi apie tris veikėjus: Chorchę Saliną, kuris pasodinamas į kalėjimą už narkotikų platinimą, o vėliau iš jo pabėga; Juhaną Westlundą (JW), kuris vaidina iš savęs turčių, gyvena dvigubą gyvenimą ir pardavinėja kokainą, ir Mradą Slovovičių – skustagalvį, dopingo pririjusį kačioką, dirbantį reketininku.
Tačiau šie trys veikėjai tai tik mažas sraigtas iš didelio ir sudėtingo organizuoto nusikalstamumo mechanizmo, kitaip vadinamo mafijos vardu. Čia randame narkotikų pardavinėjimo, reketo, pinigų plovimo, kontrabandos, prekybos žmonėmis, prostitucijos, mokesčių vengimo ir kitų epizodų iš mafijos kasdienybės. Jei Jums patinka panašaus siužeto knygos, ypač Džameso Elrojaus rašymo stilius, tada viskas gerai. Man labiau norėjosi kažko paprastesnio, kažko tradiciškesnio. Knygoje vaizduojama ta kasdienybės pusė, kurią mes ignoruojame, arba bandome įsivaizduoti, kad jos nėra. Deja, girtuokliausiančių ir narkotikus vartojančių paauglių, reketininkų ir kokso pardavėjų yra visur, netgi Lietuvoje. Radau knygoje vieną svarbų sakinį, kur rašoma, kad narkotikai Baltijos šalyse daug pigesni nei Švedijoje, o tai nieko gero mūsų šaliai.
Labai nustebau atradęs, kad ši knyga sulaukė tęsinio lietuvių kalba. Manau, ji įtiks tikrai ne kiekvienam, o išlepusiam lietuvių skoniui, dar mažiau. Visgi kaip knyga vaizduojanti mafijos kasdienybę, ji yra gan gera ir informatyvi. Anksčiau nelabai įsivaizdavau, kaip plaunami pinigai, o dabar viskas tapo aišku kaip ant delno. Taip pat nemažai informacijos ir kaip kontrabanda gabenami narkotikai. Matosi, kad rašytojas žino apie ką rašo ir tas jaučiasi. Labiausiai patiko ta knygos pusė, kuri parodo, kad nepaisant to, kad nusikaltėliai galvoja, kad jie valdžiai nežinomi, iš tikrųjų teisėsaugos organai turi kiekvieno dosjė su jų pareigomis bei nusikaltimais ir tik laukia įrodymų, kad paskui galėtų susemti visus iš karto.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą