Tikroviški, kvapą gniaužiantys įvykiai: amerikiečių žvalgybininkai gaudo rusų povandeninį laivą „Raudonasis Spalis“, kurio kapitonas – lietuvių kilmės narsuolis Markas Ramijus. Bestseleriu susidomėjo net Baltieji rūmai.
Naujausias Sovietų povandeninis laivas „Raudonasis Spalis“, valdomas pirmojo rango kapitono Marko Ramijaus, keliauja link Jungtinių Amerikos Valstijų krantų. JAV kariškiai mano, kad povandeninis laivas ketina suduoti branduolinį smūgį. Tačiau CŽV analitikas Džekas Rajanas su tuo nesutinka. Jis įsitikinęs, kad lietuvių kilmės kapitonas nusprendė pasirinkti „laisvę“ jų šalyje. Rajanas gauna kelias valandas surasti laivą ir įrodyti savo tiesą, kai tuo metu visos Rusijos vandens pajėgos taip pat ieško laivo, kad sunaikintų šiam nespėjus pasiekti Amerikos krantų. Prasideda tikra medžioklė. Prasideda „Raudonojo Spalio“ medžioklė. Tai yra mano pirmoji pažintis su rašytoju Tomu Klensiu. Tiesa, be šios knygos lietuvių kalba yra išversta dar viena knyga – „Kremliaus kardinolas“, tad pažintis nebus ilga jei nuspręsiu perskaityti ir šią knygą. Knygos dėmesio centre Rusų ir Amerikiečių povandeniniai laivai. Iš personažų galima būtų išskirti CŽV analitiką Džeką Rajaną ir patį Marką Ramijų. Pastarojo personažas, kaip manoma, sukurtas pagal Jono Pleškio, buvusio TSRS Karinio jūrų laivyno laivo kapitono, paveikslą. Jis baigė Leningrado karo akademiją, turėjo karinio jūrų laivyno povandeninių laivų šturmano diplomą. Buvo karinio jūrų laivyno pagalbinio laivo – povandeninių laivų tenderio „Smolnyj“ kapitonas. 1961 m. nuvedė savo laivą ne į Taliną, kaip buvo įsakyta, o į Gotlando salą. TSRS Baltijos laivyno karo tribunolas už akių dėl išdavystės nuteisė jį sušaudyti. Manoma, kad Pleškio istorija yra vienas faktų, pagal kuriuos rašytojas Tomas Klensis parašė knygą „„Raudonojo Spalio“ medžioklė“. Grįžtant prie paties rašytojo ir knygos, tai knyga išties labai techninė, parašyta žurnalistiniu stiliumi. Labiausiai man priminė Frederiko Forsaito rašymo stilių, tik Klensis rašo daug labiau užtęsdamas istoriją. Jei Forsaito knygos užima apie 200-300 puslapių, tai Klensio „Raudonasis Spalis“ – dvigubai ar trigubai daugiau. Negaliu tiksliai palyginti, nes skaičiau elektroninėje skaityklėje, bet joje knyga užėmė apie 1350 puslapių. Asmeniškai man, perskaičius apie pusę knygos, istorija kiek prailgo. Tačiau labai patiko aiškūs ir tikslūs technikos aprašymai, bei visos detalės su kuriomis pavaizduota povandeninė technika. Knygoje kalbama nuo to kaip veikia navigacija, branduoliniai reaktoriai laivuose iki torpedų konstrukcijos. Taip pat patiko ir tas technikos „karas“ pavaizduotas knygoje. Geriausiai tai atskleidžia trumpas pavyzdys iš knygos. Rusai padaro naują povandeninį laivą. Kad patikrintų jo aptikimą nuplaukia apie Amerikos krantų. Amerika juos aptinka savo nauja aparatūra, bet pradeda galvoti, ar paskelbti, kad juos aptiko, nes taip išsiduotų apie savo technikos laimėjimus. Tokia ir panašūs „karo“ pavyzdžiai pateikiami visoje knygoje. Knygoje tiek detalių, kad kai ji buvo išleista, FTB bandė išsiaiškinti su kuo Klensis konsultavosi, nes jie negalėjo patikėti, kad visą šią informaciją galima buvo gauti tiesiog atlikus žurnalistinį tyrimą. Jie buvo įsitikinę, kad rašytojas konsultavosi su šnipais ar kitais asmenimis iš „visiškai slaptai“ rato. Kalbant apie ekranizaciją, tai nesu jos matęs, tačiau pažiūrėjus reklaminį filmuką atrodo pakankamai kokybiška. Plius dar Šonas Koneris ekrane...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą