Mirtis atsėlino į hipodromą prieš pat žirgų lenktynes. Joana, ketindama pasirinkti vaistažolių, aptinka žokėjaus Derčiko lavoną. Štai tuomet ji, policijos padedama, ir pradeda vynioti painiausią žirgų lenktynių nusikaltimų kamuolį.
Galit sakyti ką norit, kad tai geriausia lenkų detektyvų rašytoja ir pan., bet aš jos „nepernešu“ ir nors tu ką. Autorės biografijoje rašoma, kad rašydama ji remiasi savo patirtimi. Bet kad ta patirtis apima vien tik žirgų lenktynes. Taip buvo prieš tai mano skaitytoje knygoje, tas pats ir šioje. Ši išvis pasirodė kaip koks žirgų lenktynių almanachas ar lošimo vadovėlis. Vien tik žirgai ir žirgai. Humoro jos irgi nesuprantu, o detektyvinė linija čia tik tarp kitko. Bandyta įpinti mafijos, azarto, intrigos, bet gavosi šnipštas. Norėjau duoti rašytojai dar vieną šansą, bet kad nepasiteisino. Jei dar kada ateityje paklius kokia jos knyga, tai sudeginsiu ant laužo. Aišku juokauju, bet vaizdas būtų smagus. Kaip visad atsiras manančių kitaip ir tai yra normalu. Kiekvieno skonis skiriasi, kiekvienas mes esam skirtingas.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą